Imigrantų gyvenimo ir dalyvavimo transnacionalizme patirtys: Piterboro atvejis

Darbo aktualumas ir naujumas. Pats migracijos procesas, jos priežastys ir pasekmės ekonomikai yra jau seniai analizuojami, tačiau žvelgiant iš antropologinės perspektyvos būtina išsiaiškinti ir analizuoti migrantų patirtis, kurių įgyjama būnant emigracijoje, taip pat kokia įtaka daroma tolesniems imigrantų veiksmams. Būtina analizuoti ir imigrantų santykius su namiškiais ir kilmės šalimi, išsiaiškinti, kokiais būdais jie yra (ne)palaikomi. Aktualu ir tai, kokie įvaizdžiai yra formuojami remiantis asmeninėmis ir kitų patirtimis bei tapimo transmigrantais priežastys ir pats procesas. Taip pat būtina sužinoti, kokie ištekliai (materialūs ar nematerialūs), požiūriai, nuomonės, patirtys ar kolektyvinė atmintis yra perduodama kitiems. Tyrimo objektas – Piterboro (JK) lietuvių transnacionalinio gyvenimo patirtys. Tyrimo probleminis klausimas – kaip imigrantų įgytos transnacionalinės patirtys, subjektyvus tikslo šalies įvaizdis ir lūkesčiai (planas, strateginis mąstymas / gyvenimo strategija) paveikia tolesnius jų veiksmus (plėstis, grįžti, vykti)? Norint geriau suprasti probleminiame klausime išryškėjusius reikšminius žodžius „plėstis“, „grįžti“, „vykti“, būtina juos paaiškinti išsamiau. Taigi, šio darbo autorė žodį „plėstis“ aiškina kaip jau esamų imigrantų Piterbore (JK) vykimą į dar kitą šalį, taip plečiant savo emigracijos šalių ratą. Žodis „grįžti“ taikomas nusprendusiems grįžti iš emigracijos į kilmės šalį. Žodžiu „vykti“ nusakomas imigrantų judėjimas toje pačioje tikslo šalyje keičiant miestą ir nekertant valstybės sienos.
Tyrimo tikslas – išsiaiškinti ir diferencijuoti Piterboro lietuvių gyvenimo patirtis ir kaip jos paveikia tolesnius migrantų veiksmus. Tyrimo metodai – mokslinės literatūros analizė, pusiau struktūruoti interviu, dalyvaujamasis stebėjimas, aprašomasis stebėjimas. Magistro darbą sudaro antropologinės, sociologinės ir politikos mokslų teorinės prieigos. Analizuojant transnacionalizmo reiškinį buvo remiamasi N. Glick Schiller, Ch. Giordano, P. Levitt, T. H. Eriksen, A. Maslauskaitės ir V. Stankūnienės darbais. Analizuojant globalizacijos aspektą buvo naudojamasi S. Castles ir M. Miller teorinėmis prieigomis. Analizuojant britų ir lietuvių tarpusavio santykius taip pat buvo remiamasi duomenimis V. Parutis tyrimo „Galimybių šalis: ar gali Jungtinė Karalystė tapti lietuvių emigrantų namais?“, kuris buvo atliktas Jungtinėje Karalystėje 2007 metais. Šiame tyrime buvo susitelkta į tai, kaip lietuviai konstruoja „namų“ sąvoką Jungtinėje Karalystėje, į tai, kaip jie yra kuriami emigracijos sąlygomis ir kokia įtaka daroma jų identitetui. Darbas susideda iš trijų dalių. Pirmojoje dalyje pateikiamos transmigracijos ir globalizacijos teorinės prieigos, kuriose nagrinėjamas emigracijos poveikis tikslo ir kilmės šalims, migrantų transnacionalinės patirtys ir ryšiai. Antrojoje darbo dalyje aptariamas lauko tyrimas ir jo metodologija, nurodoma antropologinė metodologinė prieiga, lauko tyrimo eiga, pateikiama tyrėjo refleksijų. Trečiojoje dalyje pateikiama ir analizuojama empirinė medžiaga. Šioje dalyje analizuojami lietuvių tarpusavio santykiai ir santykiai su kitų šalių migrantais, taip pat migrantų santykiai su namų šalimi, atskleidžiamas tikslo ir išvykties šalių vertinimas, pagrįstas patirtimis, ir įvaizdžio formavimasis. Gilinamasi į migrantų lūkesčius, sietinus tiek su tikslo, tiek su kilmės šalimis, transmigrantiškumą ir sąsajas su Lietuva per šeiminius ryšius, nagrinėjamas ir adaptacinis procesas, lemiantis tolesnio gyvenimo kokybę.

Topicality and novelty. The migration process itself, its causes and consequences for the economy have long been analyzed, but from an anthropological point of view, it is necessary to identify and analyze the migrants' experience acquired during their stay in emigration, as well as their impact on further immigrant actions. It is also necessary to analyze the relations of immigrants with the home and country of origin, to find out in which ways they are (not) supportive. It is also relevant that the images are shaped on the basis of personal and other experiences and the origins of trans-migrants and the process itself. It is also necessary to find out what resources (tangible or intangible), attitudes, opinions, experiences, or collective memory are communicated to others. Problem of master thesis: how do transnational experiences gained by immigrants, the subjective image and expectations of the target country (plan, strategic thinking, life strategy) influence their further actions (expand, return, and go)? In order to better understand the meaning of the words "expand", "return", "to go" that have emerged in the problematic question, it is necessary to explain them in more detail. So, the author of this paper explains the word "expand" as the current immigrant Piterbore (UK) goes to another country, thus expanding its circle of emigrants. The word "return" refers to those who decide to return from emigration to their country of origin. And the word "to go" describes the movement of immigrants in the same target country, changing the city and without crossing the borders of the state. The aim of the master thesis is to find out and differentiate Peterborough's Lithuanians experiences and find out how it influences their further actions. Methods of research – scientific literature analysis, semi-structured interview, participating observation and descriptive observation. Structure of master thesis. The first part deals with transmigration and globalization, theoretical access, which examines the impact of emigration on the target and countries of origin and the transnational experiences and relationships of migrants. In the second part of the work the field study and its methodology are discussed, the anthropological methodological access, the field research process and the reflections of the researcher are presented. And the third part presents and analyzes the empirical material. This section analyzes Lithuanian relations and relations with migrants from other countries, as well as the relations of migrants with the home country, and reveals the assessment of the purpose and the countries of departure based on experiences and the formation of an image. It also looks at the migrants' expectations of being linked both to the goal with the countries of origin and to the trans-migrant and intercourse with Lithuania through family ties, as well as the adaptation process that determines the quality of life.