Mokyklų bendruomenių ir Lietuvos švietimo profesinių sąjungų socialinio dialogo turinys
Gudeliūnienė, Sigita |
Šiandieninėje Lietuvos švietimo padangėje daug diskutuojama apie socialinį dialogą, bendrąsias vertybes. Aktualus ne tik mokyklų bendruomenių, bet ir kitų organizacijų bendradarbiavimas, gebėjimas susitarti, socialinio dialogo pagalba ieškoti optimaliausių sprendimų tenkinančių abi puses. Šiame magistro darbe yra nagrinėjama mokyklų bendruomenių ir Lietuvos švietimo profesinių sąjungų socialinio dialogo turinys. Siekiama nustatyti kaip šios dvi organizacijos sąveikauja tarpusavyje, ar yra ieškoma vertybių kongruencija ir aiškinamasi indoktrinacijos poveikis socialinio dialogo turiniui. Tyrimo problemą - mokyklų bendruomenių ir Lietuvos švietimo profesinių sąjungų vertybių kongruencija socialinio dialogo turinyje Lietuvoje tyrinėtas nebuvo arba tyrinėta mažai. Nuolatiniai pokyčiai švietimo srityje sukelia daug streso mokyklų bendruomenėms. Mokytojai turi greitai transformuotis, priimti naujus iššūkius, todėl akivaizdu, kad mokyklų bendruomenių nariai vis dažniau jaučiasi nesaugūs dėl savo ateities, darbuotojų teisių, atlygio už atliktą darbą, perteklinio darbo krūvio, tai skatina jungtis į švietimo profesines sąjungas tikintis saugumo, teisingumo. Pasitelkiant teorinius ir praktinius metodus siekiama atskleisti socialinio dialogo, vertybių kongruencijos svarbą, išsiaiškinti kokie iššūkiai dažniausia kyla tarp mokyklos bendruomenės narių, vadovų ir švietimo profesinių sąjungų. Tyrimo objektas - švietimo institucijos bendruomenių ir profesinių sąjungų socialinio dialogo turinys. Tyrimo tikslas - nustatyti mokyklų bendruomenių narių ir Lietuvos švietimo profesinių sąjungų socialinio dialogo ir vertybių kongruencijos turinį. Rezultatai. Gauti rezultatai atskleidė, kad aktualiausi žmonių profesinių sąjungų steigimosi motyvai yra darbo santykių ginčai, perteklinis darbo krūvis, mobingas, saugumo stoka dėl ateities, teisinės pagalbos poreikis ir papildomos atostogų dienos profesinės sąjungos nariams. Mokyklų bendruomenių, vadovų požiūris po truputį keičiasi profesinių sąjungų atžvilgiu. Abi pusės nori taikių derybų, socialinis dialogas vyksta, tačiau jis vangus. Tyrimas taip pat atskleidę, kad egzistuoja ryškus neigiamos indoktrinacijos reiškinys nukreiptas prieš profesines sąjungas. Šis reiškinys daro neigiamą įtaką atviram socialiniam dialogui, taikioms deryboms ieškant sprendimų tenkinančių abi puses. Išvados. Tyrimas atskleidė tiriamųjų žinojimą apie švietimo profesinių sąjungų organizacijų veiklą, socialinio dialogo principus. Tiriamųjų nuomonės išsiskyrė, kurių teigimu socialinio dialogo tarp mokyklų bendruomenių ir švietimo profesinių sąjungų nėra arba jis vangus, kitų tiriamųjų nuomone socialinis dialogas vyksta. Vertybių kongruencija matoma iš dalies, egzistuoja indoktrinuotų vertybių reiškinys, kuris dažnai tampa konfliktų priežastimi. Išankstinis nusistatymas, stereotipai ir neigiama patirtis formuoja neteisingas nuostatas apie profesinių sąjungų veiklą, dažnai suvokiamą kaip konfliktų eskalavimą. Socialinio dialogo stoka daro neigiamą įtaką mikroklimatui, demotyvuoja darbuotojus, blogina darbo kokybę ir ugdymo rezultatų stabilumą. Profesinių sąjungų steigimosi motyvai yra svarbūs ir pagrįsti, reikalaujantys skaidrumo, derybų socialinio dialogo pagrindu. Ateities perspektyva matoma pozityvi abiejų pusių naudai. Švietimo profesinių sąjungų veiklos turinys lankstus, kryptingas. Mokyklų bendruomenės ir švietimo profesinės sąjungos nori taikių derybų, atviro socialinio dialogo. Tyrimo tikslui pasiekti buvo atlikta mokslinės literatūros analizė ir taikyti kokybinio tyrimo metodai. Siekiant gilesnės temos analizės, pasirinktas kokybinis tyrimas ir kokybinė turinio (content) analizė. Tyrimo dalyviai: 5 Kauno m. ugdymo įstaigų vadovai, 4 profesinės sąjungos lyderiai, 2 profesinės sąjungos nariai, 2 pedagogai, 1 Kauno m. švietimo skyriaus atstovas, 1 Kauno m. savivaldybės atstovas, 1 teisininkas (viso 16 tiriamųjų).
In today’s Lithuanian education system, there’s a lot of talk about social dialogue and shared values. It’s important not only for schools but also for other organizations to work together, agree on important matters, and find the best solutions that benefit both sides. This thesis explores how schools and education trade unions in Lithuania communicate. It looks at how they interact, whether they try to agree on shared values, and how outside influences like indoctrination affect what they talk about. The main issue addressed is that the topic of shared values in conversations between schools and trade unions hasn’t been properly studied in Lithuania. Because the education sector is constantly changing, it creates a lot of stress for school staff. Teachers have to adapt quickly to new demands, which often makes them feel insecure about their future, their rights, their salaries, and the heavy workload. These concerns often push them to join trade unions in hopes of more safety and fairness. This thesis uses both theory and practical insights to show why social dialogue and value alignment matter. It also looks at what common challenges school staff, leaders, and trade unions face when working together. Object of the research - The content of social dialogue between education institution communities and trade unions. Aim of the research - to identify what is discussed in the social dialogue between school community members and Lithuanian education trade unions, and whether their values align. Results. The study found that the main reasons people join trade unions are: problems with work relationships; too much workload; bullying at work; feeling insecure about the future; needing legal support; wanting extra days off for union members. School communities and leaders are slowly starting to see trade unions more positively. Both sides want peaceful negotiations, and while social dialogue is happening, it’s still quite slow. The research also uncovered a strong presence of negative bias (indoctrination) toward trade unions, which gets in the way of honest, open conversations and solutions that work for both sides. Conclusions. The study showed that participants are aware of what education trade unions do and understand the idea of social dialogue. However, their opinions differed. Some said there is little to no dialogue between schools and unions, while others said it’s happening. Shared values were only partly visible, and some people showed strong indoctrinated views, which often led to conflict. Negative assumptions, stereotypes, and bad past experiences shaped unfair opinions about trade unions, often making them seem like sources of conflict. A lack of dialogue worsens the work atmosphere, demotivates staff, lowers work quality, and affects students’ learning results. Still, the reasons people start or join trade unions are real and valid. There is a need for honest, transparent negotiations based on mutual respect. Looking to the future, things could improve. Education trade unions are flexible and focused, and schools want open and peaceful dialogue. If both sides work together, the outcome can benefit everyone. To reach the research goals, scientific literature was reviewed, and qualitative research methods were used. A deeper analysis was done using content analysis. Participants included: 5 heads of educational institutions in Kaunas, 4 trade union leaders, 2 trade union members, 2 teachers, 1 representative from the Kaunas City Education Department, 1 representative from the Kaunas City Municipality, 1 lawyer (Total: 16 participants).