Šv. Barboros kulto paplitimas ir ikonografija XVII-XVIII a. Lietuvos sakralinėje dailėje

Magistro baigiamojo darbo tema – šv. Barboros kulto paplitimas, ikonografija ir vaizdavimo būdai Lietuvos sakralinėje dailėje – tai paveikslai ir skulptūros, išlikę bažnyčių altoriuose ar saugomi Lietuvos muziejų fonduose. Šventosios kultas, plitęs Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (toliau LDK) XVII–XVIII a., menotyriniu aspektu iki šiol išsamiai neanalizuotas. Lietuvos sakralinės dailės tyrimuose bei literatūroje šv. Barboros aprašymas dažniausiai aptinkamas lakonišku šventosios titulo bažnyčių, koplyčių ar altorių, globojamų Šv. Barboros brolijos, paminėjimu. Šios temos imtasi, norint papildyti bažnytinės dailės tyrimus, svarbius kultūros istorijos ir paveldo išsaugojimo bei aktualizavimo srityje. Tyrimo objektas – šv. Barboros kulto plitimas ir ikonografiniai vaizdavimo tipai XVII–XVIII a. išlikusioje sakralinėje Lietuvos dailėje bei saugomi Lietuvos muziejų fonduose. Magistro baigiamojo darbo tikslas – išnagrinėti į LDK potridentiniu laikotarpiu plitusio šv. Barboros kulto sklaidą, kaitą ir ikonografinius vaizdavimo būdus. Siekiant šio tikslo, iškelti uždaviniai:

1. apžvelgti šv. Barboros kulto plitimą, ikonografiją ir vaizdavimo būdus Vakarų Europos dailėje nuo ankstyvųjų amžių iki baroko;
2. išanalizuoti šv. Barboros kulto paplitimą LDK per vienuolijas ir brolijas;
3. peržvelgti tuo laikmečiu plitusius hagiografinius leidinius;
4. šventosios gerbimo kontekste apžvelgti liaudies pamaldumo tradicijas bei raiškos formas;
5. aptarti išlikusių sakralinės dailės kūrinių ikonografiją Lietuvoje;
6. surinktą medžiagą apibendrinti ir pateikti išvadas apie būdingiausius šventosios vaizdavimo tipus, vyravusius XVII–XVIII a. LDK sakralinėje dailėje. Darbe naudojami empiriniai tyrimai, kurie paremti objektų stebėjimu jų buvimo vietoje, dokumentavimu, ikonografinės medžiagos surinkimu. Religijos ir istorijos šaltinių tyrimai pasitelkiami, siekiant atskleisti objekto istorinį kontekstą. Kūrinių analizei naudojamas lyginamasis ir stilistinės analizės metodai. Teorinės analizės prieigos, tokios kaip formalioji, taikytos nustatant tyrinėjamo objekto priklausymą tam tikram laikotarpiui, estetinei tradicijai, krypčiai ar mokyklai. Ikonografinis-ikonologinis tyrimo metodas pasitelkiamas identifikuoti kūrinio turinį ir interpretuoti atvaizdo prasmę. Tikslinant atvaizdų buvimo vietą, jų pavadinimus, įtraukiamas nestruktūruotas interviu. Atlikus tiriamąjį darbą padarytos šios išvados: – ankstyviausios šv. Barboros kulto apraiškos atsirado Rytuose – Viduržemio jūros regione, vėliau per Graikiją pasiekė Vakarų Europos šalis. Kulto plitimui įtakos turėjo Bizantijos hagiografo Simono Metafrasto X a. išleistas Šventųjų gyvenimo rinkinys bei Jokūbo Voraginiečio XII a. perpasakota šv. Barboros gyvenimo istorija Aukso legendoje. – tiriant šv. Barboros atvaizdus, plitusius Vakarų Europos dailėje, pastebimas pokytis nuo stilizuoto ir simbolinio Bizantijos ikonografijos pobūdžio iki išraiškingo gotikos menui būdingo šventosios mergelės gyvenimo istorijos pasakojimo, perteikto atvaizduose. Renesanso laikotarpio kūriniuose daugiau dėmesio skiriama tikroviškesniam mergelės figūros fizinių duomenų atvaizdavimui, emocijoms, akcentuojamas žemiškumas. Šiuo laikotarpiu itin paplinta keturių šventųjų mergelių – Virgins Capitales – vaizdinys. Baroko laikotarpiu ima vyrauti dramatiškos emocijos, intensyvios išraiškos, dinamiškos pozos ir teatrališkas apšvietimas. – šv. Barboros kulto paplitimui LDK įtakos turėjo Jokūbo Voraginiečio Aukso legenda, parašyta XII a. bei Petro Skargos hagiografinė šventųjų gyvenimų knyga, išspausdinta XVI a. II p. Vilniuje. Bene didžiausią ir reikšmingiausią įtaką kulto plitimui padarė bernardinų vienuolija, kai XVII a. II p. Kauno ir Vilniaus bažnyčiose buvo įkurtos Šv. Barboros brolijos. Vėliau XVIII a. konvento pamaldumo tradicijos plėtėsi visoje Lietuvoje bei pradėtos steigti brolijos prie parapinių bažnyčių. Šventosios populiarumui įtakos turėjo ir įsigalėjęs religinis sinkretizmas, ilgainiui pakeitęs senuosius tikėjimus, mitus ir ritualus. – didžiąją grupę atvaizdų sudaro reprezentacinio tipo sakralinės dailės kūriniai, kuriuose šv. Barbora vaizduojama viena su individualiais atributais. Išskirta negausi grupė vizijinio tipo atvaizdų, kuriuose taurę su Ostija šv. Barborai atneša šalia jos vaizduojami angelai arba ji pasirodanti šventosios regimose vizijose. Rečiau aptinkami gyvenimo ir kankinystės siužetus perteikiantys paveikslai. Daugiafigūrėse kompozicijose šv. Barbora komponuojama grupėje su kitomis šventosiomis mergelėmis. Tai gi, šv. Barboros garbinimui skirtiems meno kūriniams buvo teikiama didelė reikšmė, tai liudija iki mūsų dienų išlikusių bažnyčių, koplyčių bei altorių titulai, kurie atspindi jos populiarumą LDK XVII–XVIII a.

The subject of the master's thesis is the spread of the St Barbara cult, iconography and methods of representation in Lithuanian sacred art – these are paintings and sculptures preserved in church altars or preserved in Lithuanian museum funds. The cult of the saint, which spread in the Grand Duchy of Lithuania (hereinafter referred to as GDL) in the 17th – 18th centuries, has not been analyzed in detail from an aspect of art study until now. In the studies of Lithuanian sacred art and literature, the description of St Barbara is usually found in the laconic mention of the churches, chapels or altars of the saint under the patronage of honor of St Barbara‘s fraternities. This topic was taken up in order to complement the studies of ecclesiastical art, important in the field of preservation and actualization of cultural history and heritage. The object of the study is the spread of the St Barbara cult and iconographic types of depiction in the 17th – 18th centuries preserved in the sacred art of Lithuania and preserved in the repositorities of Lithuanian museums. The master's thesis aims to examine the spread, change and iconographic methods of the cult of St Barbara. To achieve this goal, the following tasks were formulated:

1. to review the spread of the St Barbara cult, iconography and methods of representation in Western European art from the early centuries to the Baroque;
2. to analyze the spread of St Barbara's cult in the GDL through monasteries and fraternities;
3. to review the hagiographical publications that were widespread at that time;
4. to review the traditions and forms of expression of folk piety in the context of saint veneration;
5. to discuss the iconography of surviving works of sacred art in Lithuania;
6. to summarize the collected material and present conclusions about the most characteristic types of depiction of the saint that prevailed in the 17th – 18th centuries in the GDL in the sacred art. The research methodology used in the work consists of empirical research and a theoretical approach. Empirical research is applied to the observation of objects in their location, documentation, collection of iconographic material, religious and historical literature and the search for sources, which allow to know and more widely reveal the historical context of the object. Comparative and stylistic analysis methods are used for the analysis of the works, evaluating the similarities and differences of the objects. Theoretical analysis approaches are applied, such as the formal one, which analyzes the artistic forms of the works, determining the belonging of the researched object to a certain period, aesthetic tradition, direction or school. The iconographic-iconological research method is used to identify the content of the work according to the characteristic depicted attributes and to interpret the meaning and importance of the image in the Christian community at that time. Empirical research is used in the work, which is applied to the observation of objects at their location, documentation, collection of iconographic material. Research on religious and historical sources is used to reveal the historical context of the object. Comparative and stylistic analysis methods are used for the analysis of the works. Theoretical analysis approaches, such as the formal one, were used to determine the belonging of the researched object to a certain period, aesthetic tradition, direction or school. The iconographic-iconological research method is used to identify the content of the work and interpret the meaning of the image. An unstructured interview is included in specifying the location of the images and their names. After the research work, the following conclusions are drawn: – the earliest manifestations of the cult of St Barbara appeared in the East – the Mediterranean region, and later reached Western European countries through Greece. The spread of the cult was influenced by the released Collection of the Lives of the Saints by the Byzantine hagiographer Simon Metaphraster in the 10th century and retold St Barbara's life story in The Golden Legend by Jacobus de Voragine in the 12th century. – studying the images of St Barbara that spread in the art of Western Europe shows a change from the stylized and symbolic nature of Byzantine iconography to the expressive narrative of the life story of the holy virgin, characteristic of Gothic art, conveyed in the images. In the works of the Renaissance period, more attention is paid to a more realistic representation of the physical data of the virgin figure, emotions and earthiness are emphasized. During this period, the four holy virgins – Virgins Capitales – became very popular. In the Baroque period dramatic emotions, intense expressions, dynamic poses and theatrical lighting began to prevail. – the spread of the St Barbara cult in the GDL was influenced by The Golden Legend of Jacobus de Voragine, written in the 12th century and Peter Skarga's hagiographic book of saints' lives, printed in the second half of the 16th century in Vilnius. Perhaps the Bernardine monastery had the biggest and most significant influence on the spread of the cult when St Barbara fraternities were founded in the churches of Kaunas and Vilnius in the second half of the 17th century. Later in the 18th century the traditions of convent piety spread throughout Lithuania and fraternities began to be established at parish churches. The popularity of Saint was also influenced by the prevailing religious syncretism, which eventually changed the old beliefs, myths and rituals. – the large group of images consists of works of representational sacred art, in which St Barbara is depicted alone with individual attributes. A rare group of vision-type images was singled out, in which The Chalice with Host is brought to St Barbara by the angels depicted near her or it appears in visions of the virgin. Paintings depicting scenes of life and martyrdom are less common. In multi-figure compositions, St Barbara is composed in a group with other holy virgins. Therefore, the works of art dedicated to the worship of St Barbara were given great importance, as evidenced by the titles of altars, churches and chapels that have survived to this day, which reflect her popularity in the 17th – 18th centuries of the GDL.