Jaunų suaugusiųjų socialinės medijos naudojimo ypatumų sąsajos su socialiniu nerimu
Gudonytė, Ugnė |
Tyrimo problema: Jauniems suaugusiems būdingas socialinis nerimas, o vystantis socialinei medijai ši problema tampa dar aktualesnė. Šiuo metu nėra iki galo aišku, kokia socialinės medijos naudojimo ypatumų sąsaja su socialiniu nerimu. Tyrimo tikslas: nustatyti jaunų suaugusiųjų socialinės medijos naudojimo ypatumų sąsajas su socialiniu nerimu. Tyrimo hipotezės: didesnis jaunų suaugusiųjų laikas praleidžiamas socialinėje medijoje kuriant savo įvaizdį yra susijęs su didesniu socialiniu nerimu. Didesnis jaunų suaugusiųjų įsitikinimų ir nuomonių reiškimas socialinėje medijoje yra susijęs su didesniu socialiniu nerimu. Didesnis jaunų suaugusiųjų lyginimas su kitais socialinėje medijoje yra susijęs su didesniu socialiniu nerimu. Didesnis jaunų suaugusiųjų laiko leidimas socialinėje medijoje dėl malonumo yra susijęs su didesniu socialiniu nerimu. Tyrimo metodologija: atliktas kiekybinis tyrimas – internetinės apklausos principu. Apklausą sudarė socialinės medijos naudojimo ypatumų klausimynas (SMUS) (Tuck & Thompson, 2024) ir socialinės fobijos klausimynas (SPIN) (Connor et at., 2000). Lietuvišką SPIN versiją rengė prof. E. Kazlauskas ir I. Tilvikaitė (2008). Į apklausą taip pat buvo įtraukti sociodemografiniai klausimai. Tyrime dalyvavo 196 dalyviai, iš kurių (139 moterys ir 57 vyrai), o tyrimo dalyvių amžius buvo nuo 18 metų iki 29 metų, amžiaus vidurkis 22,37 m. (SN=2.779 m.). Tyrimo rezultatai ir išvados: Rezultatai atskleidė, kad didesnis jaunų suaugusiųjų lyginimas su kitais socialinėje medijoje yra susijęs su didesniu socialiniu nerimu. Didesnis jaunų suaugusiųjų laikas praleidžiamas socialinėje medijoje kuriant savo įvaizdį, įsitikinimų ir nuomonių reiškimas socialinėje medijoje ir socialinės medijos naudojimas vartojimo ir malonumo tikslais nėra susijęs su didesniu socialiniu nerimu.
Research Problem: Social anxiety is characteristic of young adults, and with the development of social media, this problem becomes even more relevant. Currently, it is not entirely clear what the connection is between the peculiarities of social media use and social anxiety. Research Aim: to identify the relationship between young adults' social media usage patterns and social anxiety. Research hypotheses: greater amount of time spent by young adults on social media for self-presentation is associated with higher social anxiety. A greater expression of beliefs and opinions on social media by young adults is associated with higher social anxiety. A greater tendency of young adults to compare themselves to others on social media is associated with higher social anxiety. A greater amount of time spent on social media for pleasure by young adults is associated with higher social anxiety. Research methodology: A quantitative online survey was conducted using the Social Media Use Survey (SMUS) (Tuck & Thompson, 2024) and the Social Phobia Inventory (SPIN) (Connor et al., 2000). The Lithuanian version of the SPIN was prepared by Prof. E. Kazlauskas and I. Tilvikaitė (2008). Sociodemographic questions were also included in the survey. The study involved 196 participants (139 women and 57 men), with ages ranging from 18 to 29 years. The average age of participants was 22.37 years (SD = 2.779 years). Research findings and conclusion: The study's results revealed that increased comparison with others on social media among young adults is associated with higher social anxiety. However, the findings indicated that greater time spent by young adults on social media crafting their image, expressing beliefs and opinions, and using social media for consumption and pleasure were not linked to increased social anxiety.