Kunigaikščiai Krošinskiai ir Rokiškio dvaras XVI-XVIIIa. pr.
Kujelis, Giedrius |
Archeologiniai duomenys byloja apie Rokiškio rajone gyvenusias medžiotojų bendruomenes jau nuo 4 tūkst. pr. Kr. pabaigos. Tačiau Rokiškio vardas istoriniuose šaltiniuose pasirodo tik 1499 m. rugsėjo 21 d. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro privilegijoje dėl girios kirtimo Jurgiui Stankaičiui Astikui. Privilegijoje minimas Aleksandro valda Rokiškio dvaras. Rokiškio geografinė padėtis šalia Livonijos pasienio ir per miestą ėjęs prekybos kelias lėmė, kad Rokiškis tapo vienu iš prekybos centrų su Ryga. Nuo 1503 m. Rokiškio dvaras atiteko Aleksandro žmonai kunigaikštienei Elenai. Rokiškio miestas pirmą kartą paminėtas 1516 m. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Senojo fundacinėje konfirmacinėje privilegijoje Rokiškio bažnyčiai. Privilegijos tekste nurodyta, kad bažnyčia įsteigta dar broliui Aleksandrui valdant, tai yra 1492 – 1506 m. Po kunigaikštienės Elenos mirties 1513 m. 1514 m. Rokiškio dvaras perduodamas valdyti kunigaikščiui Timotiejui Filipovičiui Krošinskiui. Jau 1496 m. į Lietuvos didįjį kunigaikštį Aleksandrą kreipėsi kunigaikštis Filipas Krošinskis su sūnumis ir pranešė, kad jų tėvoninius dvarus užėmė Maskva. Timotiejus Krošinskis, kaip Rokiškio valdytojas minimas nuo 1514 m. 1547 metų lapkričio 9 dienos privilegija Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Augustas atidavė Rokiškio dvarą, leno teise, Ivanui Timotiejevičiui Krošinskiui ir jo palikuoniams visiems laikams. Krošionskių giminė Rokiškio dvarą valdė iki XVIII a. pirmos pusės. 1715 metais Adomo Krošinskio sūnus, o Jono Tyzenhauzo posūnis Juzefas Krošinskis visus tėvo ir motinos valdytus dvarus savo mirties atveju užrašė Jonui Tyzenhauzui. Šiame tyrime plačiai tyrinėjama kunigaikščių Krošinskių giminės, bei jų pagrindinės valdos – Rokiškio dvaro bei Rokiškio miestelio istorija. Pirma tyrimo dalis, skirta pristatyti Rokiškio vietovei, kas yra apie ją žinoma iš priešistorinių žinių, bei vietovės lokalizacijos problemoms istoriografijoje ir kartografijoje. Antra dalis, skirta kunigaikščiams Krošinskiams – jų giminės kilmės teorijų apžvalgai, šaltinių susijusių su kunigaikščiais analizei. Trečioje dalyje remiantis XVI – XVII a. Rokiškio bažnyčios bei dvaro inventoriais tyrinėjama Rokiškio dvaro ir miestelio istorija, gyventojų socialiniai, ekonominiai ryšiai. Ketvirtojoje dalyje aptariami politiniai įvykiai LDK turėję atgarsį ir Rokiškyje bei kunigaikščių Krošinskių epochos pabaiga Rokiškyje.
Archaeological data indicate that from the end of 4000 BC tribes of hunters lived in a current Rokiskis district area. But the name of Rokiskis appears in the historical sources on the 21st of September in 1499 in the privilege of the Grand Duke of Lithuania Alexander, in which Jurgis Stankaitis Astikaitis is allowed to cut the forest. This privilege includes the estate - Rokiskis Manor - of Alexander. The geographical location of Rokiskis near the Livonian border and the trade route passing through the city, has made Rokiskis one of the trading centers with Riga. From 1503 the Manor of Rokiskis went to Alexander's wife, Duchess Elena. The city of Rokiskis was first mentioned in 1516 in the Grand Dukes Sigismund Senior Fundamental Confederation Privilege of the Rokiskis Church. The text of the privilege states that the Church was established under the reign of the brother Alexander, that is from 1492 to 1506. After the death of Duchess Elena in 1513, the Manor of Rokiskis was handed over to Timotey Filipovich Kroshinsky in 1514. Already in 1496 Duke Philip Kroshinski and his sons appealed to the Grand Duke Alexander and reported that their patrimonial manors were occupied by Moscow. Timotey Kroshinsky, as an owner of Rokiskis, was being mentioned since 1514. With reference to the privilege of November 9, 1547, Grand Duke of Lithuania Zygimantas Augustas gave Rokiskis Manor in leno right to Ivan Timotievich Kroshinsky and his descendants for all times. The Kroshinsky family ruled the Rokiskis Manor until the first half of the 18th century. In 1715 the son of Adam Krocinsky, the stepson of Jonas Tyzenhauz, Juzef Kroshinsky, all of the manors, owned by his father and mother, in the event of his death, in the right of his last will, gave to Jonas Tyzenhauz. In this study are widely studied the family of Dukes Krošinskis and their main holdings - Rokiškis Manor and Rokiškis Town History. The first part of the study is to present the area of Rokiškis, what is known about it from prehistoric knowledge, and localization problems in historiography and cartography. The second part dedicated to the Dukes Kroshinski, for an overview of their genealogical theories, sources for the analysis of dukes. In the third part are studied the history social and economic relations of the inhabitants of Rokiškis Manor and Town which based on the the inventory of Rokiškis church and manor 16th - 17th centuries. The fourth part discusses political events in the Grand Duchy of Lithuania with resonance in Rokiskis and the end of the Dukes Kroshinski epoch in Rokiskis.