Gamtos ir praradimo motyvų jungtys Rimvydo Stankevičiaus poezijoje
Vensaitė, Samanta |
Tyrimo problema. Šiuolaikinėje lietuvių poezijoje gamta vis dažniau atsiskleidžia ne kaip harmonijos ir tautinės tapatybės šaltinis, bet yra susijusi su trauma, vidiniais išgyvenimais ir vidiniais konfliktais. Rimvydo Stankevičiaus poezijoje gamta yra ne aprašomas objektas, bet aktyvi jėga, susijusi su praradimo, skausmo, tylos ir sąmonės lūžio patirtimis. Tyrimo hipotezė. Gamtos vaizdiniai Rimvydo Stankevičiaus poezijoje dažnai peržengia tradicinę estetinę funkciją ir tampa dvasinio skausmo, atminties blukimo ir sąmonės suskilimo metaforomis, atspindinčiomis šiuolaikinio žmogaus būseną. Tyrimo objektas. Gamtos ir praradimo motyvai, jų sąsajų specifika Stankevičiaus poezijoje. Tyrimo tikslas. Atskleisti, kaip Stankevičiaus poezijoje jungiasi gamtos ir praradimo motyvai, kaip jie formuoja poetinį pasaulėvaizdį ir kiek šis pasaulėvaizdis nutolęs nuo lietuvių literatūrai įprastos gamtos perteikimo tradicijos. Tyrimo metodai. Darbe taikomi analitinis, interpretacinis ir aprašomasis metodai, remiantis ekokritikos teoriniu pagrindu. Rezultatai. Stankevičiaus poezijoje gamta nėra tik aplinka, ji tampa žmogaus vidinės būsenos dalimi. Gamtos vaizdai perteikia netektį, tylą, jausmų sumaištį. Jie padeda išreikšti tai, ko nebeįmanoma pasakyti žodžiais. Gamta ne tik lydi žmogų, bet ir kalba už jį, kai jam tampa per sunku. Tokie vaizdai atitinka šiuolaikines ekokritikos idėjas, gamta čia rodoma kaip vieta, kur vyksta svarbūs žmogaus vidiniai išgyvenimai. Išvados. Gamtos ir praradimo motyvai Stankevičiaus poezijoje atskleidžia dvasinį buvimą, kuris ne tik perteikiamas per aplinką, bet ir gimsta jos viduje. Gamtos figūros šiuose tekstuose kalba ne žmogaus vardu, bet vietoj jo, tada, kai kalbos nebelieka. Ši kūryba atitinka šiuolaikinės ekokritikos teorijas, joje gamta tampa trauma prisodrinta, kultūriškai komplikuota ir filosofiškai gilia erdve, kurioje vyksta žmogaus sąmonės transformacija.
Research problem. In contemporary Lithuanian poetry, nature is increasingly portrayed not as a source of harmony or national identity but as a space marked by trauma, inner conflict, and emotional experience. In Rimvydas Stankevičius’s poetry, nature is not a passive, described object, but an active force closely connected to loss, pain, silence, and moments of consciousness rupture. Research hypothesis. The imagery of nature in Stankevičius’s poetry often transcends traditional aesthetic functions and becomes a metaphor for spiritual pain, fading memory, and fragmented consciousness, reflecting the psychological state of modern individuals. Research object. Motifs of nature and loss, and the specific ways they are interconnected in the poetry of Rimvydas Stankevičius. Aim of the research. To reveal how nature and loss are intertwined in Stankevičius’s poetry, how they shape his poetic worldview, and to what extent this worldview departs from the traditional portrayal of nature in Lithuanian literature. Research methods. The thesis applies analytical, interpretative, and descriptive methods based on the theoretical framework of ecocriticism. Results. In Stankevičius’s poetry, nature is not just the surrounding environment – it becomes part of the person’s inner state. Images of nature express loss, silence, and emotional confusion. They help convey what can no longer be said with words. Nature not only accompanies the person, but also speaks on their behalf when things become too difficult. These images reflect modern ecocritical ideas, where nature is shown as a space where important inner experiences take place. Conclusions. In Stankevičius’s poetry, the motifs of nature and loss reveal a spiritual mode of being that is not only reflected through the environment but also emerges from within it. Natural elements in his work speak not on behalf of the speaker but in place of them—when language fails. This poetic worldview aligns with modern ecocritical thought, portraying nature as a trauma-saturated, culturally complex, and philosophically dense space where transformation of human consciousness takes place.