Media resistance in contemporary societies: a comparative analysis of dystopian literature of XX century and academic discourse of XXI century
Gasaitytė, Konstancija |
Nepaisant to, kad medijos yra laikomos svarbiu įrankiu, kurį žmonės naudoja kiekvieną dieną, buvo pastebėta, kad vis daugiau žmonių priešinasi joms pasirinkdami medijų detoksikaciją. Tad šio darbo tikslas yra leisti geriau suprasti medijų pasipriešinimą per medijų detoksikaciją ir pateikti atsakymą į klausimą, kodėl žmonės atsisako jomis naudotis. Taip pat, per medijų literatūros, kuri yra žinoma dėl tos pačios problemos vaizdavimo, analizės ir turimų duomenų sugretinimo, šio darbo autorė sugebėjo pateikti tam tikrų problemos sprendimų būdų. Šio darbo tikslai yra aptarti medijų diskursą ir medijų teorijas, taip pat pristatyti medijų kritikos analizę, kur taip pat įtrauktas medijų pasipriešinimas. Į darbo tikslus taip pat įtrauktas medijų detoksikacijos ir distopinės literatūros konteksto pristatymas, kurį seka šių dviejų temų kritikos ir analitinių darbų analizė. Galiausiai, šie du elementai palyginti ir padarytos išvados, kurios leidžia pateikti galimus sprendimo būdus. Šio darbo tyrimo metodai susideda iš antrinių duomenų analizės, kuri leidžia suprasti, kodėl žmonės renkasi medijų detoksikaciją , ir turinio analizės, kuri padeda surasti įžvalgų į tai, kaip medijoms priešinamasi distopinėje literatūroje. Pagrindiniai rezultatai leidžia suprasti, kodėl žmonės renkasi bandyti medijų detoksikaciją. Tai daroma todėl, kad norima leisti mažiau laiko socialiniuose tinkluose, atskirti savo privatų gyvenimą nuo viešo, pagerinti fizinę ir psichologinę būseną, tapti produktyvesniu, apsaugoti asmeninę informaciją, ir atgauti norą bendrauti gyvai. Taip pat, išanalizavus XX amžiaus distopinės literatūros pavyzdžius, paaiškėjo, kad tarp XXI amžiuje medijų detoksikaciją besirenkančių žmonių ir išgalvotų distopinės literatūros veikėjų yra panašumų, nepaisant fakto, kad šie veikėjai buvo sukurti praėjusiame amžiuje, esant skirtingoms aplinkybėms nei dabar. Šie duomenys leidžia žmonėms geriau suprasti problemą ir apgalvoti galimus sprendimus. Pateikti sprendimai yra žmogaus kritinio mąstymo treniravimas ir padidėjusi savimonė naudojantis medijomis.
Despite media being a crucial tool that people use every day, it was noticed that more people try to resist it by implementing media detox. Thus, the aim of this thesis is to provide a better understanding of the occurrence of media resistance happening through media detox and to provide answers to why people refuse to use media. Apart from this, through analysing dystopian literature that is known for its portrayal of the same issue, by comparing the given data, the author of the thesis was able to offer some solutions to the problem. The objectives of this work include presenting media discourse and its theories as well as an analysis of media critiques that include media resistance. Objectives also include presenting the context of media detox and dystopian literature, following the analysis of critiques and analytical works on these two matters. Finally, the comparison between findings was made to draw conclusions and provide possible solutions. Research methods of this work include secondary data analysis that allows to find out why people use media detox and content analysis that helps to find insights into how media is resisted in dystopian literature. The main results show reasons why people decide to try media detox: to spend less time on social media, to separate one’s private life from the public, to improve their physical and mental well-being, to increase one’s productivity, to secure their personal information, and to regain the joy of real communication. It was also revealed that by analysing the dystopian literature of the XX century, one can find similarities between media detoxers of the XXI century and fictional characters, despite them being created in another century and during different circumstances. These findings allow people to understand the problem better and think of possible solutions. The solutions include training one’s critical thinking and increasing self-awareness while using media.