Angela Merkel‘s and Olaf Scholz‘s speeches analysis and its implications on Germany‘s foreign policy
Petrulionis, Adomas |
Šiame magistro darbe nagrinėjama Vokietijos užsienio politika Angelos Merkel (2014–2021 m.) ir Olafo Šolco (nuo 2021 m.) kancleriavimo laikotarpiu. Vokietijos užsienio politikos analizė atlikta pasitelkus A. Merkel ir O. Šolco viešus pasisakymus, kurie buvo naudingi, siekiant parodyti Vokietijos užsienio politikos darbotvarkės tendencijas. Gauti rezultatai buvo tiriami ir vertinami taikant neoklasikinio realizmo tarptautinių santykių teoriją. Ypatingas dėmesys skiriamas Vokietijos santykiams su NATO, Rusija, JAV ir Ukraina. Akivaizdu, kad 2022 m. Rusijos karas prieš Ukrainą padarė didžiulę įtaką giliai įsišaknijusiems Vokietijos užsienio politikos postulatams. Todėl šiame moksliniame tyrime bandoma parodyti, kaip keitėsi Vokietijos užsienio politikos vadovų mąstysena prieš Rusijos invaziją į Ukrainą 2022 m. ir po jos. Tyrimo objektas – Angelos Merkel (2014–2021 m.) ir Olafo Šolco (nuo 2021 m.) politinių kalbų ir jų poveikio Vokietijos užsienio politikai palyginimas. Tyrimo tikslas: nustatyti, ar geopolitiniai išskaičiavimai, ar geoekonominiai interesai buvo pagrindiniai veiksniai, darę įtaką Vokietijos užsienio politikai A. Merkel ir O. Šolco kancleriavimo laikais. Siekiant kuo geresnio mokslinio tyrimo rezultato, buvo taikomi keli tyrimo metodai, t. y. strateginių dokumentų ir sutarčių analizė bei mokslinės literatūros analizė. Pirmasis metodas taikytas siekiant paaiškinti svarbiausius Vokietijos užsienio politikos strategijos bruožus ir tendencijas. Antrasis metodas taikytas siekiant nustatyti Vokietijos strategines partnerystes ir ištirti Vokietijos politinio elito strateginę kultūrą. Palyginus A. Merkel ir O. Šolco kalbas, galima daryti išvadą, kad Vokietijos užsienio politiką A. Merkel kancleriavimo laikotarpiu lėmė ekonominis pragmatizmas ir geoekonominiai išskaičiavimai. Tai reiškė, kad geopolitinės grėsmės Vokietijos nacionaliniam saugumui ir tarptautiniam prestižui buvo nepakankamai įvertintos. Wandel durch Handel ir Gas First politika pakenkė Vokietijos patikimumui tarp jos transatlantinių partnerių. Rusijos invazija į Ukrainą privertė Olafo Šolco vadovaujamą Vokietiją permąstyti ir iš naujo įvertinti Vokietijos strateginę kultūrą. O. Šolco vyriausybė stengiasi pagerinti Vokietijos įvaizdį investuodama daugiau lėšų į Vokietijos ginkluotąsias pajėgas. Šios aplinkybės sudarė sąlygas atsirasti naujai Vokietijos strateginei kultūrai ir mąstymui – garsiajai Zeitenwende.
This master thesis is focused on Germany’s foreign policy during the chancelleries of Angela Merkel (2014–2021) and Olaf Scholz (2021–ongoing). Analysis of Germany’s foreign policy was conducted with the help of A. Merkel’s and O. Scholz’s public speeches which were useful to demonstrate the tendencies of Germany’s foreign policy agenda. The obtained results were investigated and evaluated by applying neoclassical realism theory of international relations. Special attention in this scientific research is being devoted to Germany’s relations with NATO, Russia, the USA and Ukraine. It is obvious that the Russia’s war against Ukraine in 2022 had a tremendous impact on deeply rooted Germany’s foreign policy postulates. Consequently, this scientific research tries to demonstrate how the mindset of Germany’s foreign policy executives has changed before and after the Russian invasion of Ukraine in 2022. Object of the research: comparison of Angela Merkel’s (2014–2021) and Olaf Scholz’s (2021–ongoing) political speeches and their impact on Germany’s foreign policy. Research aim is to determine whether geopolitical calculations or geoeconomic interests were the key factors influencing Germany’s foreign policy during A. Merkel’s and O. Scholz’s chancelleries. With the aim of achieving the best possible outcome in this scientific research, several research methods were applied, namely, strategic documents and treaties analysis together with the examination of scientific literature. The first method was utilized for the purpose of explaining the most important characteristics and tendencies of Germany’s foreign policy strategy. The second method was applied for the sake of identifying Germany’s strategic partnerships and investigating strategic culture of Germany’s political elite. After the comparison of A. Merkel’s and O. Scholz’s speeches, it can be concluded that Germany’s foreign policy during A. Merkel’s chancellorship was driven by economic pragmatism and geoeconomic calculations. This meant that geopolitical threats for Germany’s national security and international prestige were underestimated. Wandel durch Handel and ‘Gas First’ policies damaged Germany’s reliability among its transatlantic partners. Russia’s invasion of Ukraine forced Germany under the leadership of Olaf Scholz to rethink and reevaluate Germany’s strategic culture. O. Scholz’s government is trying to improve Germany’s image by investing more resources into German armed forces. These circumstances paved the way for the emergence of new Germany’s strategic culture and thinking – the renowned Zeitenwende.