Jaunosios generacijos balsas: išeivijos jaunimo uždavinių formavimas ir Lietuvos ateities vizijų kūrimas DP stovyklų spaudoje
Charbakaitė, Laura |
Darbe buvo nagrinėta jaunosios generacijos organizacijų ir susivienijimų keliami uždavinius darbo išeivijoje sąlygomis bei formuluojamos ateities Lietuvos vizijos, kurios yra perteikiamos periodinėje spaudoje. Tyrinėta diasporinio ugdymo apibrėžtis, jo vieta ir reikšmė švietimo sistemoje, galimi tyrimo rezultatų integracijos būdai mokomųjų dalykų turinyje. Tyrimo objektas apima jaunimo organizacijas DP stovyklose, jų leistą spaudą, diskusijas išeivijos vaidmens, misijos bei Lietuvos ateities klausimais, ideologines sroves, diasporinį ugdymą, jo tikslus ir įgyvendinimą. Tyrimo metu analizuota Lietuvos išeivijos padėtis antrosios sovietų okupacijos metu, socialinio- kultūrinio gyvenimo bruožai, diskusijos lietuvių išeivių Vokietijos DP stovyklose platinamoje spaudoje apie keliamus uždavinius išeivijos jaunimo grupių nariams, skirtingų grupių ir organizacijų formuojamas ateities Lietuvos vizijos, diasporinio ugdymo samprata, keliamų tikslų įgyvendinimo būdai ir tam naudojami ugdymo metodai. Tyrimo metu buvo naudojami empirinis, analizės, sintezės, analogijos ir apibendrinimo metodai. Lietuvių išeivijos socialinė- kultūrinė veikla DP stovyklose Antrojo pasaulinio karo pabaigoje pasižymi organizacijų atkūrimu, periodinės spaudos leidimu, švietimo sistemos kūrimu, dalyvavimu meno ir kultūros kolektyvuose, sporto renginiuose. Akademinio jaunimo organizacijos svarstė savo misiją išeivijos sąlygomis, diskusijų metu analizavo svarbiausius veiklos aspektus, kurie dažniausiai buvo persipynę su Lietuvos nepriklausomybės atgavimo uždaviniu. Minėtos jaunimo organizacijos diskusijų objektu dažnai pasirinkdavo ateities Lietuvą ir galimus jos scenarijus. Diasporinis ugdymas apima ugdymą apie diasporą ir ugdymą diasporoje. Derinant formaliojo ir neformaliojo ugdymo metodus nagrinėjami daugybinės tapatybės klausimai, moksleiviai turi galimybę pasaulio ir tėvynės istorijos įvykius analizuoti šeimos istorijos kontekste.
The work examined the tasks posed by the organizations and associations of the younger generation in the conditions of work in the diaspora and formulated visions for the future of Lithuania, which are conveyed in the periodical press. The definition of diasporic education, its place and significance in the education system, possible ways of integrating the results of the research into the content of educational subjects were studied. The object of the research includes youth organizations in DP camps, the press published by them, debates on the role and mission of the diaspora and the future of Lithuania, ideological currents, diasporic education, its goals and implementation. The research analyzed the situation of the Lithuanian diaspora during the second Soviet occupation, the features of socio-cultural life, the discussions in the press circulated by the Lithuanian diaspora in the German DP camps about the tasks posed to members of the diaspora youth groups, the vision of the future of Lithuania formed by different groups and organizations, the notion of diaspora education, the ways of achieving the goals and the methods used for this. The research used empirical, analytical, synthesis, analogy, and generalization methods. Socio-cultural activities of the Lithuanian diaspora in DP camps during World War II at the end of the war were characterized by the re-establishment of organizations, the publication of periodicals, the creation of an educational system, participation in art and cultural groups, and sports events. Academic youth organizations discussed their mission in the diaspora and analyzed the most important aspects of their activities during the discussions, which were mostly intertwined with the task of regaining Lithuania's independence. The above-mentioned youth organizations often chose as the object of their discussions the future of Lithuania and its possible scenarios. Diasporic education includes education about the diaspora and education in the diaspora. Combining formal and non-formal education methods, addressing issues of multiple identities, pupils have the opportunity to analyze world and homeland history in the context of family history.