Kova dėl galios: Sardinijos smėlio vagystės fenomenas

Magistro darbo tyrimo problema yra laikomas Sardinijos smėlio vagystės fenomenas, ši problematika yra siejama su identiteto politika, galios raiška ir gamtos paveldo išsaugojimo klausimais. Tyrimo tikslas yra suprasti ir išanalizuoti Sardinijos smėlio reikšmę santykiuose tarp sardų (Sardinijos gyventojų, smėlio aktyvistų), Sardinijos Regiono valdžios ir turistų. Tyrimo klausimu siekiama išsiaiškinti, kokia yra Sardinijos smėlio reikšmė galios svertų pasiskirstyme tarp „tikrųjų sardų“, vykdomosios valdžios institucijų ir turistų. Tyrimo klausimui atsakyti yra keliami šie uždaviniai: per identiteto politikos prizmę suprasti sardo galios konstravimą ryšium su smėliu; pristatyti turistų vaidmenį Sardinijos smėlio vagystės fenomene, remiantis turizmo antropologijos teorijomis; pristatyti valdžios vaidmenį Sardinijos smėlio vagystės fenomene; ištirti santykius tarp sardų, politikų ir turistų. Pirmojoje magistro darbo dalyje aptariamos naudojamos teorinės sampratos, pasitelkiama J. Hill ir T. Wilson identiteto politikos teorija, kuri pristato dvipusį jėgos judėjimą: iš viršaus į apačią ir iš apačios į viršų. P. Burns turizmo antropologijos samprata, pristatanti neišvengiamą konfliktą tarp „šeimininkų“ ir „svečių“. M. Baird gamtos paveldo, kaip galios instrumento, samprata ir D. Hume suvenyrų konceptas, kaip išskirtinės patirties artefaktų rinkimas. Antrojoje darbo dalyje pristatomas tyrimo laukas, taikyta metodologija ir etiniai tyrimo klausimai. Trečiojoje, analitinėje etnografinėje, darbo dalyje atliepiami tyrimo uždaviniai: analizuojamas sardų identitetas ryšium su smėliu, pristatomas turistų ir Regiono valdžios vaidmuo Sardinijos smėlio vagystės fenomene, galiausiai aptariami santykiai tarp sardų, valdžios ir turistų.
Baigiamojo magistro darbo išvadomis apibendrinami tyrimo rezultatai. Įvardijamas sardų identiteto santykis su smėliu per identiteto politikos prizmę, smėlio vagystės fenomenas telkia sardus kovoti su „bendru priešu“; remiantis turizmo antropologijos teorija, pristatomas turistų vaidmuo Sardinijos smėlio vagystės fenomene kaip užkoduotas konfliktas tarp „šeimininkų“ ir „svečių“; aptariamas deklaratyvus, bet neveiksmingas valdžios vaidmuo Sardinijos smėlio vagystės fenomene ir išanalizuojami santykiai tarp sardų, valdžios ir turistų. Apibendrinant tyrimo duomenis galima teigti, kad Sardinijos smėlio vagystės fenomenas yra kova dėl galios svertų tarp smėlio aktyvistų ir regiono valdžios, o turistų dalyvavimas šioje kovoje yra instrumentiškas dėl viešojo diskurso vystymo.

The main issue of this thesis is Sardinian sand theft phenomenon. This problem is related with identity politics, expression of power and preservation of natural heritage. Research aims to understand and analyze the meaning of Sardinian sand in relations between Sardinians (citizens, sand activists), Regional government and tourists. Research question is aiming to clarify, what is the meaning of Sardinian sand in the leverage of power between “real Sardinians”, acting government and tourists? To answer the research question, the following objectives are in use: understanding Sardinian power construct in relation to sand through identity politics; to present role of the tourists in Sardinian sand theft phenomenon in relation to theories of tourism anthropology; to present role of the Regional government in the Sardinian sand theft phenomenon; to investigate the relations between Sardinians, government and tourists. In the first part of this thesis theories that are being used in this research are being discussed as follows: J. Hill ir T. Wilson identity politics and politics of identity which presents a two-way movement of the power top-down and below-upward. P. Burns theory of tourism anthropology, presenting the inevitable conflict between the “host” and their “guests”. M. Baird ideas of natural heritage as an instrument of power and D. Hume souvenir and fetish theory, collecting souvenirs as artefacts of the unique experience. In the second part of the thesis research field is presented, research’s methodology and ethical issues. The third part, analytical ethnographic part of the thesis, in which the aims of the research are being addressed: Sardinian identity is being analyzed in relation to sand, role of the tourists and Regional government is being presented in the discourse of Sardinian sand theft. And finally, relations between sardinians, government and tourists are discussed. The thesis is being ended with conclusions and results. Sardinian identity relation with sand is being examined through politics of identity, sand theft phenomenon being the cause that unites Sardinians against “common enemies”. Tourist role in Sardinian sand theft phenomenon is being presented as a pre-determined conflict between “hosts” and “guests” through the theories of tourism anthropology. Data analysis presents the Regional government’s role in Sardinian sand theft phenomenon as declarative but ineffective. Finally the relations between sardinians, government and tourists are discussed. To sum up data of the research, it was found that Sardinian sand theft phenomenon is a fight for power leveraging between sand activists and regional government in which tourists are involved as tools to promote public discourse.