Romantinių santykių turėjimo paauglystėje ryšys su akademine ir socialine adaptacija
Pociūtė, Monika |
Tyrimo tikslas - atskleisti sąsajas tarp romantinių santykių turėjimo paauglystėje ir socialinės bei akademinės adaptacijos. Tyrime dalyvavo 209 paaugliai. Iš jų 29,7 proc. vaikinai, 70,30 proc. merginos. Tiriamųjų amžius svyravo nuo 14 iki 19 metų. Amžiaus vidurkis 16 m. Buvo naudoti šie klausimynai: prof. Antano Goštauto (2005) Savijauta 8-skalė, skirtas matuoti paauglių akademine adaptaciją. Socialinei adaptacijai matuoti pasirinktas doc. dr. Visvaldo Legkausko (2000) Subjektyvios socialinės adaptacijos skalė (SSAS). Romantinių santykių įvertinimui panaudoti šiam tyrimui darbo autorės ir darbo vadovo sukurti klausimai. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad mokinių, turinčių romantinį partnerį, ir mokinių, neturinčių romantinio partnerio, akademinė ir socialinė adaptacija yra panaši. Mokiniai, turintys romantinį partnerį, sėkmingiau įveikia mokymosi krūvį ir daugiau skiria laiko mokymuisi negu mokiniai, neturintys romantinio partnerio. Remiantis gautais tyrimo rezultatais, galima teigti, kad paauglių romantinių santykių asmeninė svarba, taip pat patiriamų romantinių santykių konfliktiškumas, t.y. nuolatiniai pykčiai, yra susijusi su jų akademine adaptacija. Romantinių santykių konfliktiškumas (nuolatiniai pykčiai) yra neigiamai susijusi su dalyvavimu mokyklos organizuojamuose renginiuose, su mokyklos lankymu ir su požiūriu į mokymąsi. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad patiriamų romantinių santykių konfliktiškumas, t.y. nuolatiniai pykčiai, yra susijusi su jų socialine adaptacija, tačiau paauglių romantinių santykių asmeninė svarba nėra susijusi su jų socialine adaptacija. Paauglių socialiniai santykiai gana glaudžiai siejasi su romantiniais santykiais, paauglys gebantis palaikyti įsipareigojančius santykius su draugais ir bendraamžiais geba palaikyti kokybiškus, įsipareigojančius romantinius santykius. Paauglių patiriamų santykių trukmė, amžius ir praleisto laiko su partneriu kiekis nėra susiję nei su jų akademine, nei su socialinei adaptacija.
The aim of the study is to reveal the links between having a romantic relationship in adolescence and social and academic adaptation. The study involved 209 adolescents. From them 29.7 percent guys, 70.3 percent girls. Their age ranged from 14 to 19 years. The average age was 16 years. The following questionnaires were used: 8-scale Well-being by prof. Antanas Goštautas (2005) for measuring adolescent academic adaptation. To measure social adaptation, doc. dr. Visvaldas Legkauskas (2000) Subjective Social Adaptation Scale (SSAS). To evaluate the romantic relationship there were questions developed by the Student and the supervisor for this study to use. The results of the study revealed that the academic and social adaptation of the students who have romantic relationships and students who do not have romantic relationships are similar. Students who have romantic relationships are more successful in coping with the studying load and spend more time studying than students who do not have romantic relationship. Based on the results of the study, it can be stated that the personal importance of adolescent romantic relationships, as well as the conflict of romantic relationships (constant fighting) is associated with their academic adaptation. The conflict of romantic relationships (constant fighting) is negatively related to participation in school events, school attendance, and attitude towards studying. The results of the study revealed the conflict of romantic relationships (constant fighting) is related to their social adaptation, but the personal importance of adolescent romantic relationships is not related to their social adaptation. Adolescent social relationships are quite closely related to romantic relationships, with the adolescent being able to maintain engaging relationships with friends and peers is able to maintain fulfilling, engaging romantic relationships. The relationship duration, age, and amount of time spent with partner are neither related to their academic, nor social adaptation.