Sukčiavimo ( BK 182 str.) pasireiškiančio PVM ir kitų mokečių išvengimu atribojimas nuo neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo ( BK 220 str.)
Bernotaitė, Dovilė |
Šiomis dienomis Lietuvoje teismai susiduria su daugybe sukčiavimo atvejų, bei įvairiomis jo formomis. Nagrinėjant teismų praktiką galima pastebėti, jog teismams, nagrinėjant bylas susijusias su sukčiavimu, kyla sunkumų siekiant atskirti sukčiavimą nuo kitų nusikalstamų veikų, bandant kvalifikuoti mokestinę apgaulę PVM srityje kaip sukčiavimą. Baudžiamoji atsakomybė už sukčiavimą numatyta LR BK 182 straipsnyje, o neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą ─ LR BK 220 straipsnyje. Sukčiavimas pasireiškiantis PVM ir kitų mokesčių vengimu yra suprantamas kaip neteisėta veikla, kuria asmuo apgaule bando išvengti turtinių prievolių. Neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas suprantamas kaip neteisėta veikla, kuria asmuo į tam tikrus įstatymų nustatytus dokumentus įrašo žinomai neteisingus duomenis apie savo pajamas, pelną, turtą. Nagrinėjant Lietuvos bei užsienio teisinę literatūrą išanalizuoti šių nusikalstamų veikų aspektai. Nagrinėtos LAT teismų praktikos, aiškintasi apie atribojimo kriterijus, bei straipsnių taikymo specifiką. Analizuojama sukčiavimo pasireiškiančio PVM ir kitų mokesčių vengimu bei neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą kaip nusikalstamų veikų požymiai. Nustatyta, kad Baudžiamieji įstatymai nenurodo kriterijų, pagal kuriuos būtų aiškiai atribojamos šios nusikalstamos veikos: sukčiavimas pagal požymius „turtinės prievolės išvengimas arba panaikinimas apgaule“ (BK 182 straipsnis) ir ,,siekimas išvengti mokesčių, pateikiant neteisingus duomenis valstybės įgaliotai institucijai“ (BK 220 straipsnis). Šie kriterijai yra formuojami teismų, priimant sprendimus konkrečiose bylose, todėl teismų praktika negali pateikti galutinio jų sąrašo.
These days, the courts of Lithuania face with a number of fraud cases in various forms. The examination of the case-law reveals that when courts hear fraud-related cases they experience difficulties in distinguishing between fraud and other criminal offenses in an attempt to qualify VAT-related deception as fraud. Criminal liability for fraud is provided for in Article 182 of the Criminal Code of the Republic of Lithuania and for provision of incorrect data on income, profits or assets ─ in Article 220 of the Criminal Code of the Republic of Lithuania. Fraud manifesting itself in evasion of VAT and other taxes is understood as an illegal activity carried out by a person trying to avoid property obligations by deceit. Provision of incorrect data on income, profits or assets is understood as an illegal activity carried out by a person who enters knowingly false information on his/her income, profits, and assets in certain documents established by law. Through examination of Lithuanian and foreign legal literature, the aspects of these offenses were analysed. The case-law of the SCL was examined, the delimitation criteria as well as the specifics of the application of articles were explained. The manifestation of fraud in evasion of VAT and other taxes and provision of false data on income, profits or assets is analysed as a criminal offense. It was determined that criminal legislation does not specify the criteria for clear delimitation of these criminal offenses: fraud according to attributes “avoidance or annulment of a property obligation by deceit” ( Article 182 of the Criminal Code ) and “avoidance of payment of taxes by providing inaccurate data to an institution authorised by the State” ( Article 220 of the Criminal Code ). These criteria are established by courts in making decisions on specific cases; thus, the case-law is unable to provide an exhaustive list.