Between humanitarian ideals and the constraints of national identity: negotiating principles of refugees' inclusion into Danish society (a case of voluntary organization)

Šio darbo tikslas yra atskleisti, kaip savanoriai, savanoriaujantys į integraciją orientuotoje organizacijoje, formuoja pabėgėlių įtraukties į Danijos visuomenę principus. Tyrimas šiam klausimui atsakyti buvo atliktas Danijos vyriausybinėje į integraciją orientuotoje organizacijoje, kurioje savanoriai pasitelkiami kaip pilietinės visuomenės atstovai. Šio darbo teoriniu pagrindu, aptartu pirmojoje darbo dalyje, tapo savanorystės antropologija, pilietinės visuomenės ir socialinio kapitalo koncepcijos bei skirtingi požiūriai į jas, taip pat teorinės prieigos, nagrinėjančios socialines ribas, įtraukties bei atskirties procesus ir pagrindines kategorijas, susijusias su šiais procesais, aktualias pabėgėlių įtraukties lauke: etniškumą ir humanitarianizmą. Analizei aktualios buvo empirinės studijos, kuriose nagrinėjamos savanoriškos organizacijos ir socialiniai judėjimai, susiję su 2015 m. „pabėgėlių krize“. Jos padeda interpretuoti šios organizacijos veiksmus bendrame pilietinės visuomenės atsako į „krizę“ kontekste. Darbe buvo taikomi šie metodai: dalyvaujamasis stebėjimas, pusiau struktūruoti interviu ir neformalūs pokalbiai. Metodologija aptariama antrojoje šio darbo dalyje kartu su lauko pristatymu, etniniais, praktiniais ir kalbos aspektais. Taip pat apžvelgiamas savanorystės sektorius Danijoje bei Danijos migracijos ir integracijos politika. Trečiojoje šio darbo dalyje analizuojami empiriniai duomenys. Aptariama, kaip savanoriai apibrėžia savo vaidmenį šioje organizacijoje ir platesne prasme – pabėgėlių įtraukties procese. Analizuojama savanorių motyvacija prisijungti prie į pabėgėlius orientuotos organizacijos ir jų elgsena savanoriaujant. Galiausiai aptariama, kaip savanoriai mato ir kuria santykius su pabėgėliais už organizacijos ribų. Analizės metu atskleidžiami neatitikimai tarp to, kaip savanoriai mato pabėgėlių įtrauktį, jų elgsenos savanoriaujant ir kuriant santykius už organizacijos ribų. Ateinant į lauką pasitelkiama įtraukties kategorija, pagrįsta žmogiškumu; atėjus į lauką ir susidūrus su „kitu“, atsiskleidžia etniškumu pagrįstos ribos, kuriančios atskirtį. Šių kategorijų susidūrimas apibrėžia įtraukties principų konstravimo procesą. Paradoksas, išryškėjęs tyrinėjant, kokią reikšmę savanoriai teikia santykiams ir kaip jie patys kuria santykį su pabėgėliais, atskleidžia, kad įtraukties principai yra susiję ne tik su vertybėmis ir normomis, siejamomis su daniškąja tapatybe, bet ir su tuo, kaip priimančioji visuomenė suvokia pabėgėlius.

The objective of this thesis is to reveal how volunteers of an integration-oriented organization negotiate the principles of refugee inclusion into the Danish society. The fieldwork for this thesis was done in a government-run integration-oriented organization in Denmark, recruiting volunteers as representatives of civil society. The theoretical background, discussed in the first chapter of this thesis, is based on the social sciences’ perspectives on voluntarism, concepts of civil society, social capital and social boundaries, processes of inclusion and exclusion and the main categories related to these processes relevant for refugee inclusion: ethnicity and humanitarianism. Special attention was paid to the empirical studies focusing on the voluntary and social movements related to the “European refugee crisis” of 2015. Contextualizing my research among these studies allow to interpret it as a part of a larger picture of civil society’s response to the perceived crisis.
The methods used for this research were participant observation, semi-structured interviews and informal interactions. They are presented in the second part of the paper along with the introduction to the field, ethical, practical and linguistic considerations, a short overview of voluntary sector, migration and integration policies of Denmark as a context relevant for this thesis.
In the third part, through the analysis of empirical data, I discuss how volunteers determine their role in the integration-oriented organization and in a broader sense in the process of refugee inclusion. I explore the motivations that bring volunteers to this field and connect these motivations with volunteers’ behaviour in it. Lastly, I discuss how volunteers practice the inclusion of refugees when they step out of their role of a volunteer. The research reveals the discrepancies between the volunteers’ perception of inclusion, their behaviour within the field and outside of it. The inclusive category of humanity is employed by the volunteers when entering the field; upon meeting “the other”, social boundaries based on the category of ethnicity are explored. This, in turn, determines, how the principles of inclusion are negotiated and which values and norms are assigned to them. The contradiction between the importance that volunteers assign to relationships and how they themselves build the relationships with refugees showcases that principles of inclusion depend not only on what values and norms are perceived as Danish, but also on how refugees are perceived by the host society.