Faktų tikrinimas kaip žurnalistikos atsakas dezinformacijos sklaidai: skaitytojų vertinimai
Neciunskas, Dominykas |
Dezinformacijos sklaida tampa viena iš rimtesnių pasaulinio masto problemų, su kuria susiduria bene kiekvienas asmuo, turintis prieigą prie interneto. Didele dalimi dezinformacijos sklaidos spartėjimo tapo tai, jog tam tikras skaičius žiniasklaidos kanalų yra priversti transliuoti dezinformacinį turinį būtent dėl to, jog, ekonomine prasme, to kanalo vadovai yra vedami savo asmeninių įsitikinimų viena ar kita tema, ko pasekoje, žurnalistikos profesiniai etikos principai bei pagrindai tampa užmirštami. Faktų tikrinimo svetainės bei organizacijos tapo vienu iš pagrindinių įrankių, padėsiančių kovoti su dezinformacijos diskursais naujienų srautuose. Naujienų transliavimas kiekvienais metais įgyja daugiau skirtingų aspektų, priversiančių žurnalistus prisitaikyti prie šiuolaikinių naujienų transliavimo standartų, padėsiančių vartotojams gauti, kiek įmanoma faktiškai patikimesnę informaciją. Socialiniai tinklai bei platformizacija yra vienas iš įrodymų, padėsiančių suprasti, kiek informacijos kiekvieną dieną pasiekia vartotojus. Žiūrint į socialinius tinklus optimisto akimis, tai yra itin svarbus ir unikalus būdas kelti šalies demokratizaciją, tuo pačiu metu vystant visuomenės įsitraukimo kultūrą į toje šalyje vykstančius įvykius. Kita vertus, į socialinius tinklus galima pažvelgti ir pro pesimizmo prizmę, kuriai būdingi autoritarizmo bei manipuliacijos bruožai, padėsiantys monitorizuoti bei valdyti visuomenę. Šiuo bakalauro darbu yra siekiama išsiaiškinti, kaip giliai informacijos vartotojai yra susipažinę su faktų tikrinimo veikla, kurią šiuolaikinės žiniasklaidos organizacijos naudoja kovoje su dezinformacija. Taigi, šio darbo objektas - nauji žurnalistinio darbo žanrai, tokie kaip faktų tikrinimas, kovoje su dezinformacija. Kad būtų galima pasiekti šį išsikeltą tikslą, svarbu įsivardinti pačius aktualiausius uždavinius:
- Išsiaiškinti ir suprasti technologinių procesų - skaitmenizacijos ir platformizacijos - įtakas visuomenės naujienų srautui;
- Aptarti, kaip dezinformacija tapo socialinių tinklų eros dalimi;
- Aptarti dezinformacijos, kaip išskirtinai priešingo profesionaliam turiniui sklaidos mąstą ir įtaką žurnalistinio darbo procesams;
- Pateikti, kaip žurnalistai kovoja su dezinformacijos diskursais (Faktų tikrinimo svetainių pristatymas). Apibendrinant šio darbo uždavinius, galima prieiti išvadų, jog vartotojų reakcija į galimai dezinformacinį turinį tikrai nepriverčia mūsų nusiraminti. Žinoma, gan didelis procentas apklausos dalyvių atsakė, jog reportuoja tokio tipo turinį, tačiau, dar didesnis procentas apklausos dalyvių atsakė, jog pasirenka tokį turinį tiesiog ignoruoti. Vieninteliai kartai, kuomet vartotojai įsigilina į tokio tipo turinį yra tuomet, kai patys vartotojai turi emocinį arba finansinį interesą tuo klausimu. Specialistų įžvalgos apie žiniasklaidos nuvertėjimą taip pat priverčia nerimauti. Tyrimo metu gauti rezultatai leidžia prieiti išvadų, jog faktų tikrinimo veiklos yra vienas iš pagrindinių būdų kovoti su dezinformacijos diskursais, tačiau, gana menkos vartotojų žinios apie faktų tikrinimą tikrai nepadeda susidaryti įspūdį, jog kova su dezinformacija bus sėkminga. Svarbu pabrėžti, kad nuo pačių vartotojų priklausys, ar dezinformacijos turintis turinys bus vartojamas be jokio tikrinimo. Tyrimo metu gauti rezultatai priverčia prieti išvadų, jog visuomenės skaitmeninio atsparumo, bei medijų raštingumo didėjimas yra vienas iš pagrindinių būdų, padėsiančių žiniasklaidai kovoti su dezinformacija.
Dissemination of disinformation is becoming one of the most serious global problems facing almost everyone with access to the internet. A large part of the dissemination of disinformation has been the fact that a number of news or any other content channels/ platforms are forced to broadcast disinformation content precisely because, in economic terms, the leaders of that channel/ platform are guided by one or another topic of their beliefs. the principles and foundations of ethics become forgotten. Fact-checking websites and organizations have become one of the key tools in combating disinformation discourses in news feeds. News broadcasting acquires more and more different aspects each year, forcing journalists to adapt to modern news broadcasting standards, helping consumers to get as reliable information as possible. Social networking and platformization is one piece of evidence for understanding, how much information reaches consumers every day. Looking at social networks through the eyes of an optimist, this is an extremely important and unique way to bring about the democratization of a country, while at the same time developing a culture of public involvement in what is happening in that country. On the other hand, social networks can also be viewed through the prism of pessimism, which is characterized by features of authoritarianism and manipulation that help to monitor and govern society. This bachelor thesis seeks to find out how deeply familiar information users are with the fact-checking activities that modern media organizations use to combat misinformation. Thus, the object of this work is new genres of journalistic work, such as fact-checking, in the fight against misinformation. In order to achieve this goal, it is important to name the most relevant tasks:
- To find out and understand the influence of technological processes - digitization and platformization - on the flow of public news;
- Discuss how disinformation has become part of the social media era;
- To discuss the extent of the dissemination of disinformation as opposed to professional content and its influence on the processes of journalistic work;
- Present how journalists fight disinformation discourses (Presentation of fact-checking sites). Summing up the tasks of this work, it can be concluded that the reaction of users to content that potentially contains disinformation, certainly does not cause us to calm down. Of course, a fairly large percentage of the survey respondents answered that they were reporting this type of content, but an even larger percentage of the survey participants answered that they choose to simply ignore such content. The only time consumers are interested in this type of content is when consumers themselves have an emotional or financial interest in the matter. Experts insights into the devaluation of the news media also causes concern. The results obtained during the investigation lead to the conclusion that fact-checking activities are one of the main ways to combat disinformation discourses, however, the relatively low level of knowledge about fact-checking by consumers certainly does not give the impression that the fight against disinformation will be successful. It is important to stress that it will be up to the users themselves whether content containing disinformation will be used without any verification. The results of the study lead to conclusions that the increase in society's digital resilience and media literacy is one of the main ways to help the media fight disinformation.