Skoliniai vilniškių patarmėje (Adutiškis, Mielagėnai, Daugėliškis, Palūšė)
Vanagaitė, Dovilė |
Nykstant tarmėms, tampa labai svarbu atnaujinti ir fiksuoti autentiškus duomenis ne tik apie tarminę, bet ir skolintinę leksiką. Kokia skolinių kilmė, koks skolinių vartojimo dažnis vyrauja šiaurės rytų vilniškių (Daugėliškis, Palūšė) ir pietryčių vilniškių (Mielagėnai, Adutiškis) parapijose, bus analizuojama pirmoje teorinėje darbo dalyje. Antroje teorinėje darbo dalyje bus aptariami Vilniaus miesto moksleivių ir Adutiškio miestelio jaunų žmonių tyrimo rezultatai, kurie parodys, ką šiandien jauni žmonės žino apie tarminę leksiką, skolinius, svetimybes, skolintinės leksikos vartojimo polinkius. Šio darbo tikslas ištirti skolinių vartojimo dažnį ir polinkius šiaurės rytų vilniškių (Palūšė, Daugėliškis) ir pietryčių vilniškių (Mielagėnai, Adutiškis) parapijose ir palyginti respondentų, gyvenančių Vilniuje ir Adutiškyje, tarminės ir skolintinės leksikos supratimą, vartojimo polinkius, nuostatas. Tyrimų rezultatai atskleidė, kad šiaurės rytų ir pietryčių vilniškių tarmių tekstuose daugiausia vartojami daiktavardiniai skoliniai, kilę iš baltarusių ir lenkų kalbų, šiaurės rytų ir pietryčių vilniškių tarmių tekstuose rasti veiksmažodiniai skoliniai labai panašūs. Apklausus 49 moksleivius, gyvenančius Vilniaus mieste, ir 49 jaunus žmones, tarp jų ir moksleivius iš Adutiškio miestelio, galima daryti tokias išvadas: Adutiškio miestelio moksleiviai ir jauni žmonės šeimoje bendraudami su draugais tik kartais vartoja tarmes, o Vilniaus miesto moksleiviai tarmių nevartoja nei šeimoje, nei bendraudami su draugais, dauguma respondentų (tiek Adutiškio miestelio moksleiviai ir jauni žmonės, tiek Vilniaus miesto moksleiviai) palankiai vertina tarmes ir mano, kad tarmiškas kalbėjimas nedaro jokios įtakos, Adutiškio miestelio ir Vilniaus miesto moksleiviai ir jauni žmonės svetimybių reikšmes supranta skirtingai, dauguma Adutiškio miestelio moksleivių ir jaunų žmonių svetimybes atpažįsta ir jų reikšmes supranta puikiai, nes girdi jas savo tarmėje, kur šios svetimybės aktyviai vartojamos, o Vilniaus miesto moksleiviai daugelio svetimybių reikšmių net nežino.
With the disappearance of dialects, it becomes very important to update and record authentic data not only on dialect but also on borrowed vocabulary. The origin of debts, the frequency of debt consumption prevails in the parishes of north-eastern Vilnius (Daugėliškis, Palūšė) and south-eastern Vilnius (Mielagėnai, Adutiškis) will be analyzed in the first theoretical part of the work. The second theoretical part of the work will discuss the results of the research of Vilnius city schoolchildren and young people of Adutiškis town, which will show what young people today know about dialectal vocabulary, borrowings, foreignness, tendencies of borrowing vocabulary. The aim of this study was to investigate the frequency and tendencies of debt consumption in the parishes of north-east Vilnius (Palūšė, Daugėliškis) and south-east Vilnius (Mielagėnai, Adutiškis) and to compare the attitudes and tendencies of respondents living in Vilnius and Adutiškis. The results of the research revealed that the texts of the North-Eastern and South-Eastern Vilnius dialects mostly use noun borrowings from the Belarusian and Polish languages, the verb borrowings found in the texts of the North-Eastern and South-Eastern Vilnius dialects are very similar. After interviewing 49 students living in Vilnius and 49 young people, including students from Adutiškis town, the following conclusions can be drawn: Adutiškis town students and young people only use dialects in family communication with friends, and Vilnius students do not use dialects in family, than communicating with friends, the majority of respondents (both Adutiškis town students and young people and Vilnius city students) appreciate dialects and think that dialectal speech has no effect, Adutiškis town and Vilnius town students and young people understand the meanings of foreignness differently, most Adutiškis town students recognizes the foreignness of schoolchildren and young people and understands their meanings perfectly, because they hear them in their dialect, where these foreignnesses are actively used, and Vilnius schoolchildren do not even know the meanings of many foreignnesses.