Globalizacijos įtaka viešajai kalbai: Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pozicija
Savickytė, Karolina |
Pastaruoju metu, globalizacija ir su ja siejami aspektai yra viena iš labiausiai aptarinėjamų temų. Globalizacija, kaip terminas, turi daug paaiškinimų, dėl kurių nėra vieningo sutarimo ir nuomonės. Puikiai suvokiama tai, kad šis procesas nebėra tik prekių ir paslaugų mainai, tai yra kur kas daugiau. Žmonių siekiamybė būti globaliais yra beribė, tad sekamos informacijos srautai, komunikacijos aspektai, kelionės, technologijų prieinamumas, gebėjimas būti visur nekeičiant faktinės buvimo vietos yra tai, ką pasaulis pasiekė per neįsivaizduojamai trumpą laikotarpį. Šie aspektai gali būti vertinami teigiamai, tačiau yra ir neigiamų, kurie nevisada pastebimi plika akimi. Pasaulio modernėjimas slepia tai, kad, kartu, vienodėjam, susiliejame į vieną masę ir prarandame savo identitetą. Lygiavimasis į lyderius, turtinguosius priverčia žmones pamiršti tai, kas jie iš tikrųjų yra, ir tai, kokios jų tikrosios vertybės. Tokiu būdu nyksta individualios kultūros, lygiagrečiai ir kalbos. Kiekvienos tautos kalba turi būti vertybė tiems individams, kurie siejami su ta tauta. Šio darbo problemą formuoja visi žmonės, visos tautos. Galima kelti klausimą, ar žmogui kalba vis dar yra vertybė, nes kalba yra pagrindinis visumos objektas. Siekiant atsakyti į uždavinius, kvestionuojama tai, kiek kalba kinta ir kokie pagrindiniai procesai tam turi įtakos – tai lyg pagrindinis tikslas, kuris yra atsakomas pagrindžiant svarbiausiais įstatymais, nutarimais bei ekspertų nuomonėmis. Šiame magistro darbe siekiama išanalizuoti tai, kiek kieviena grandis turi įtakos vykstantiems procesams. Analizuojant viešosios kalbos pokyčius pastebima, kad gyvename modernėjimo laikotarpyje. Pasak ekspertų, kalba privalo keistis, priimt naujoves ir kitus pokyčius, tačiau tai turi būti daroma atsakingai ir šį darbą dirba kalbininkai. Vieningas ekspertų nuomonės sutapimas atskleidžia tai, kad kalbai grėsmė pakisti, gal net išnykti, yra, tačiau vieninteliai kas gali ją nuo to apsaugoti, ir kas gali bei turi ja rūpintis, yra tauta. Tad kiekvienas individas turi kalbą laikyti viena didžiausių vertybių ir ją puoselėti
Recently, one of the most discussed topics has been globalization and its related aspects. Globalization, as a term, has many explanations on which there is no unanimous agreement and opinion. It is a well-understood fact that this process is no longer just an exchange of goods and services – it is much more than that. People‘s aspiration to be global is limitless, so the flow of tracked information, aspects of communication, travel, access to technology, the ability to be everywhere without changing their factual location is what the world has achieved in an unimaginably short period of time. These aspects can be viewed positively, but there are also negative ones that are not always noticeable to the naked eye. The modernity of the world hides the fact that together we become alike, merge into one mass and lose our identity. People forget who they really are and what their true values are by aligning with leaders, the rich. In this way disappears individual cultures, and parallelly – languages. The language of each nation must be a value to those individuals who are associated with that nation. The topics problem of this work is formed by all people and all nations. Because language is the main object of the whole, one might wonder whether language is still a value for a person. In order to respond to a task, it is questioned, how much the language is changing and what are the main processes that are influencing it – it is like the main goal, which is answered based on the most important laws, rulings, and experts opinions. This master‘s work aims to analyze how much each link affects the ongoing processes. By analyzing the changes in the public languages, it is noticed that we are living in a period of modernization. According to experts, language must change, adapt to innovations and other changes, but this must be done responsibly and this work is done by linguists. The unanimous coincidence of experts‘ opinions reveals that the threat of language change, if not extinction, exists, but the only ones who can protect it from it, and who can and must take care of it, is the nation. Therefore, each individual must nourish their language and regard it as one of the greatest values.