Iran and Turkey in the South Caucasus: the struggle for influence
Gaudėšius, Lukas |
The topic of this research is “Iran and Turkey in the South Caucasus: the struggle for influence.” Relevance and niche: Since the relief of sanctions for Iran and Turkey’s move towards authoritarianism, media reports began to flow that Iran’s has started to gain influence in the South Caucasus at the same time some articles started to suggest that Turkey is losing trust from the Western allies therefore her influence started to vane. South Caucasus region is an important transit route connecting West with the East. Furthermore South Caucasus is also establishing itself as an energy corridor. Given the South Caucasus strategic position and the fact that it is surrounded by three bigger states who had experienced recent shifts in their policies there is a lack of attention given to the South Caucasus region by the scholars. Research problem: derives from the lack of attention given to the South Caucasian influence and the rapidly changing state of nature of both Turkey (move towards authoritarianism in recent years) and Iran (reengagement with International politics and the region), calls for the reassessment of their influence in the South Caucasus. Hypothesis of the thesis: Iran’s influence in the South Caucasus is rapidly growing, while Turkey’s is diminishing. Object: Iranian and Turkish influence in the South Caucasus region. Aim of the analysis: to check and determine Iran’s and Turkey’s positions and sources of their change in the South Caucasus. The tasks of the analysis are as follows: 1. To present the theoretical framework. 2. To asses the current developments of Iran and Turkey in the South Caucasus region. 3. To evaluate the influence of both countries towards the region according to the constructed theoretical framework which is based on David A. Lakes ideas. 4. To compare the Turkish and Iranian intentions, interests and spread of influence towards the South Caucasus region. 5. To confirm or deny discredit the hypothesis. Methodology. Researches of other scholars and media sites will be used to justify the arguments provided. Methodological framework is provided by the chosen theoretical framework, as it indicates what factors and variables to search for. In general the work is using qualitative analysis. Discourse analysis will be used to find the developments of states and the statements made by the official politicians, historical analysis will help to understand what impact did certain events have on the present day policies towards other states. To find the official positions of the countries foreign ministry statements will be overviewed. The timespan of the analysis is mainly from 1990’s 2016 April, the statistical data like import and export numbers span from 2011 to 2016. Theory. For theoretical framework David A. Lake’s research was used to measure the influence spread in the South Caucasus region “Escape from the State of Nature. Authority and Hierarchy in World Politics”. This research combined with ideas from other scholars provided the following indicators: Military dependency; Ideological dependency; Economic and trade dependency; Institutional dependency; The results of the research. Although media reported growing influence of Iran in the region, Teheran’s influence is only growing in Azerbaijan, as countries started to work together in the economic platform by trying to attract investments, began to trade weapons and signed cooperation agreement in the defence sector. Turkish interest spread in Georgia and Azerbaijan remained strong, because the country has already integrated itself together with Azerbaijan and Georgia into transit, energy and trade infrastructures, ideological and military dependency towards Azerbaijan is also a factor. The impact of Turkey and Iran on Armenia was rather limited due to 2 key factors: 1) Armenia belongs to Euroasian Economic Union which limits sovereign decisions taken by the state. 2) Turkey’s impact was limited because of failed relations normalization attempts.
Tyrimo tema yra „Turkijos ir Irano kova dėl įtakos Pietų Kaukazo regione“. Tyrimo naujumas ir aktualumas. Po sankcijų panaikinimo Iranui ir Turkijos posūkio link autoritarizmo, žiniasklaida pradėjo pranešinėti apie didėjančią Irano įtaką Pietų Kaukazo regione. Tuo pat metu pasirodė straipsniai apie Turkijos nesutarimus su Vakarais ir kaip tai darys neigiamą įtaką jos pozicijoms Pietų Kaukaze. Pietų Kaukazo strateginė pozicija tarp Rytų ir Vakarų bei energijos tranzito keliai, einantys per tris Kaukazo valstybes, paverčia šį regioną įdomiu ir aktualiu. Turint omenyje naują posūkį Irano ir Turkijos politikose, nėra daug tyrimų, iš naujo įvertinančių Irano ir Turkijos įtaką Pietų Kaukaze. Tyrimo problema kyla iš akademinio dėmesio trūkumo Pietų Kaukazui bei besikeičiančios Turkijos ir Irano politikos. Šie faktoriai verčia iš naujo peržiūrėti Turkijos ir Irano politiką Pietų Kaukaze bei įvertinti šių šalių įtaką regionui. Tyrimo Hipotezė. Irano įtaka regione auga, tuo tarpu Turkijos įtaka Pietų Kaukaze traukiasi. Tyrimo objektas. Irano ir Turkijos įtaka Pietų Kaukazo regione. Tyrimo tikslas. Patikrinti ir įvertinti Irano ir Turkijos pozicijas regione ir jų pokyčių šaltinius. Tyrimo uždaviniai. 1. Pristatyti teorinio pagrindo konstruktą. 2. Įvertinti Turkijos ir Irano plėtrą Pietų Kaukaze. 3. Įvertinti Irano ir Turkijos įtaką Pietų Kaukazo regione pagal pasirinktą teorinį pagrindą. 4. Palyginti Turkijos ir Irano intencijas, interesus ir įtaką Pietų Kaukaze. 5. Paneigti arba patvirtinti hipotezę. Metodologija. Metodologinis pagrindas fundamentaliai susijęs su David A. Lake teorija, kuri nurodo, kokių indikatorių ieškoti norint pasiekti išsikeltus tikslus. Kokybinė analizė naudojama aprašant dabartinius Irano ir Turkijos posūkius Pietų Kaukazo regiono atžvilgiu. Siekiant suprasti kultūrinius ryšius tarp valstybių, naudojama istorinė analizė bei įvairūs politikų pasisakymai ir pareiškimai. Statistiniams duomenims, kurie padeda nustatyti ekonominę ir karinę priklausomybę tarp valstybių, gauti pasitelkti tokie šaltiniai kaip Jungtinių Tautų prekybos puslapis ar Stokholmo Tarptautinio Taikos Tyrimo Instituto duomenys apie prekybą ginklais. Tyrimo periodas analizėje varijuoja - nustatant bendrą istorinę atmintį tarp valstybių, pasirinktas periodas buvo tarp 1990-ųjų ir šių dienų, o analizuojant prekybinius ir karinius ryšius - tarp 2011-ųjų ir 2016-ųjų. Teoriniams rėmams apibrėžti naudotas Davd A. Lake‘o tyrimas, pavadinimu „Escape from the State of Nature. Authority and Hierarchy in World Politics”. Šis tyrimas buvo derinamas su kitų autorių mintimis ir darbais, siekiant suformuoti temą atitinkantį teorinį pagrindą. Buvo pasirinkti šie indikatoriai: karinė priklausomybė, ekonominė priklausomybė, ideologinė priklausomybė bei institucinė priklausomybė. Tyrimo rezultatai. Nors žiniasklaidoje pasirodydavo pranešimai apie didėjančią Irano įtaką Pietų Kaukaze, atlikus analizę paaiškėjo, kad Teherano įtaka ženkliai padidėjo tik Azerbaidžano atžvilgiu. Šalys pradėjo dirbti kartu siekdamos pritraukti investicijas, pradėjo prekybą ginklais bei pasirašė bendradarbiavimo sutartis gynybos srityje. Turkijos interesų sklaida Gruzijos ir Azerbaidžano atžvilgiu ir toliau išlieka stipri. Tai daugiausiai susiję su faktu, kad Turkija kartu su Azerbaidžanu ir Gruzija jau integravosi į ekonominę, tranzito, energetikos infrastruktūras. Turkija taip pat yra pasiekusi aukštą karinės ir kultūrinės priklausomybės laipsnį Azerbaidžano atžvilgiu. Turkijos ir Irano įtaka Armėnijos atžvilgiu išlieka ribota, tai sąlygoja du veiksniai: 1) Armėnija yra Eurazijos Ekonominės Sąjungos narė, o tai riboja jos suverenumą autonomiškai priimti sprendimus. 2) Turkijos įtaka išlieka ribota ir dėl nepavykusio santykių normalizavimo proceso, tad uždarytos sienos ir diplomatinių santykių nebuvimas stabdo šių šalių bendradarbiavimą.