Russia's overbalanced behaviour in its full-scale invasion of Ukraine
Valaitytė, Diana |
Prieš plataus masto invazijos į Ukrainą nebuvo jokios neišvengiamos grėsmės Rusijai. Vis dėlto ji visa jėga puolė Ukrainą 2022-ųjų vasarį. Per daugiau nei dvejus sekančius metus Rusija nepasiekė jokių lemiamų strateginių pergalių ir susidūrė su neigiamomis pasekmėmis. Nepaisant to, agresorė tęsia konfliktą. Rusijos užsienio politika Ukrainos atžvilgiu yra perteklinė, perbalansuota, ir reikalauja nuodugnios to priežasčių analizės. Atitinkamai, šiuo magistro darbu siekiama paaiškinti, kodėl Rusija nusprendė pradėti plataus masto karą prieš Ukrainą ir toliau jį vykdyti, nors patiria neigiamų pasekmių ir negali pasiekti savo pagrindinių tikslų. Darbo užduotys yra išanalizuoti Rusijos elgesį iš neoklasikinio realizmo perteklinio balansavimo teorinės perspektyvos ir aptarti faktorius (kintamuosius), darančius įtaką Rusijos užsienio politikai Ukrainoje sisteminiu ir vidiniu lygiu. Kitos užduotys apima pirminio perteklinio balansavimo pasekmių Rusijai įvertinimą ir visų analizuojamų kintamųjų kolektyvinės įtakos agresorės elgesiui matavimą. Siekiant atlikti šias užduotis, kintamieji, nors ir kokybinio pobūdžio, yra operacionalizuojami ir matuojami. Taip pat yra atliekama diskurso ir antrinių duomenų analizė daugiausia dėmesio skiriant Vladimiro Putino ir kitų aukšto rango Rusijos pareigūnų pasisakymams. Magistro darbe nustatyta, kad sisteminiu lygmeniu kintamieji paskatino Rusiją perbalansuoti su pradiniu įsiveržimu į Ukrainą 2022-aisias, o vėliau – tęsti konfliktą. Vidinio lygmens veiksniai dar labiau paveikė perterklinį balansavimą. Dėl šių kintamųjų bendros įtakos agresorius įstrigo konflikte, nesugeba maksimaliai padidinti savo saugumo ir atitinkamai nebalansuoja kitų grėsmių. Šio darbo rezultatai leidžia suprasti iš pažiūros neracionalų Rusijos elgesį, pabrėžia užsienio politikos formavimo sudėtingumą karinio konflikto metu ir padeda geriau suprasti Rusiją bei galimą jos elgesį ateityje.
Before the full-scale invasion of Ukraine, there was no imminent threat to Russia. Yet, it attacked Ukraine full-force. Over the next two years, Russia did not achieve any decisive strategic victories and instead faced negative consequences. Yet, it continues the conflict. Russia’s foreign policy towards Ukraine is overbalanced and requires an analysis of the reasons why. This thesis aims to explain why Russia decided to launch a full-scale war and continue to carry it out even though it suffers negative consequences and cannot win. It tasks itself to analyse Russia’s behaviour from neoclassical realism overbalancing theoretical perspective and discerning what impacts Russia’s foreign policy in Ukraine into systemic and domestic variables. Other tasks include the evaluation of consequences for Russia caused by initial overbalancing and the evaluation of the collective value of all analysed variables on Russia’s behaviour. These variables, although qualitative in nature, are operationalized and measured; discourse and secondary data analyses are conducted focusing on the speeches of Vladimir Putin and other officials in Russia. The thesis finds that on a systemic level, variables nudged Russia to overbalance with the initial decision to invade Ukraine in 2022 and later to overcommit to the conflict. The domestic level factors further impacted continuing overbalancing. It caused Russia’s entrapment in the conflict, failure to maximise security and underbalancing other threats. The thesis results provide insight into Russia’s seemingly irrational behaviour, highlight the complexity of foreign policy formation, and contribute to a better understanding of Russia and its possible future conduct.