The postmodern transformation of classical fairy-tales
Andriūtė, Vaiva |
Dėl pasaulinio paplitimo ir galimybės pasakose perteikti to meto vertybes bei pamokymus, jos itin dažnai perkuriamos, perrašomos, jų pirminės versijos kritikuojamos, lyginamos, priešinamos. Postmodernistiniai rašytojai pasinaudojo klasikinių pasakų prieinamumu daugumai norėdami pasidalinti savomis mintimis bei kritikuodami ir tradicines vertybes, ir visuomenę. Dėl savo svarbumo ir pasaulinio žinomumo pasirinkta klasikinė brolių Grimų pasaka “Little Snow-White” ir trys jos postmodernistinės versijos – N. Gaimano „Snow, Glass, Apples“, R. Cooverio „The Dead Queen“ ir A. Carter „The Snow Child“. Šios pasakos nagrinėtos pasitelkus tekstinę ir lyginamąją turinio analizes siekiant išnagrinėti postmodernių klasikinių pasakų kitimą. Tyrimo problema: Kaip brolių Grimų “Little Snow-White” pasakos versija kito postmoderniose šios pasakos variantuose? Tyrimo objektas: Postmodernių klasikinių pasakų transformacija. Tyrimo tikslas: atskleisti postmodernias “Little Snow-White” pasakos transformacijas, siekiant identifikuoti aptartų literatūrinių technikų ir vertybių paplitimą postmoderniosios pasakos žanre bei nustatyti skirtumus tarp vertybių postmoderniosios ir klasikinės pasakos versijose. Uždaviniai: 1) identifikuoti dažniausiai randamus postmodernius idealus ir literatūros technikas trijose pasirinktose perrašytose pasakose; 2) aptarti jų svarbą, aktualumą ir būdus, kuriais jie išreiškiami tekste; 3) identifikuoti ir supriešinti idealus, rastus postmoderniose „Little Snow-White“ pasakose ir klasikinėje versijoje; 4) išnagrinėti postmodernaus „žmogaus“ įvaizdį perkurtose pasakose, atsižvelgiant į minėtus postmodernius idealus ir literatūroje naudojamas technikas; 5) apibendrinti tyrimo rezultatus. Tyrimas atskleidė, kad nustatytos postmodernios literatūrinės technikos – intertekstualumas, pastišas, metafikcija, ironija, fragmentiškumas ir paranoja – analizuojamuose kūriniuose dažniausiai naudotos siekiant pakeisti klasikinę brolių Grimų „Little Snow-White“ pasakos versiją. Postmodernios klasikinės pasakos variacijos pasižymi nepasitikėjimu valdančiąja valdžia ir nusistovėjusiu metanaratyvu, siekimu atitrūkti nuo tradicinių „Little Snow-White“ pasakų vertybių, fragmentuotas, sarkastiško, dažnai paranojiško žmogaus vaizdavimu.
This thesis examined the postmodern transformation of classical fairy tales from the perspective of the postmodern literary techniques and postmodern worldview. As a result of its relevance and prevalence in the media, a textual, comparative content analysis was used on the original and three postmodern fairy tale versions Grimm brothers’ Little Snow-White: Neil Gaiman’s Snow, Glass, Apples, Robert Coover’s The Dead Queen and Angela Carter’s The Snow Child. It revealed that the identified postmodern literary techniques – intertextuality, pastiche, metafiction, irony, fragmentation and paranoia – were commonly used in the analyzed works to change the Grimm brother’s version of Little Snow-White. In addition, postmodern renditions of the classical fairy tale featured a distrust in the ruling power and the established metanarrative, aimed to break away from the traditional Little Snow-White fairy tale values, and portrayed a fractioned, sarcastic, often paranoid human being.