Tradicinių amatų žinomumas Lietuvoje: veiklų perdavimas ir populiarinimas
Mickutė, Vilma |
Šio magistro darbo objektas tradicinių amatų žinomumas ir jų perdavimo bei populiarinimo veiklų raiška Lietuvos visuomenėje. Darbo problema: kiek veiksmingos yra Lietuvoje vykdomos tradicinių amatų perdavimo ir populiarinimo veiklos, siekiant užtikrinti šių amatų žinomumą ir ilgalaikį visuomenės įsitraukimą? Darbo tikslas – ištirti tradicinių amatų žinomumą ir įvertinti jų perdavimo ir populiarinimo formas paplitusias Lietuvos visuomenėje, remiantis teorinėmis įžvalgomis ir empirinio tyrimo duomenimis. Darbo uždaviniai: 1)Įvertinti tradicinių amatų sertifikavimo tvarką ir apžvelgti šių amatų situaciją Lietuvoje.2) Atskleisti tradicinių amatų vaidmenį šiuolaikinėje Lietuvos visuomenėje, remiantis jų kultūrine, edukacine ir socialine reikšme. 3) Analizuoti visuomenės dalyvavimo tradicinių amatų veiklose tendencijas: motyvus, patrauklumą ir prieinamumą. 4) Ištirti visuomenės požiūrį į tradicinių amatų perdavimo jaunajai kartai svarbą, atskleidžiant ugdymo galimybes ir jaunimo motyvavimo būdus. 5) Identifikuoti efektyviausius informacijos sklaidos kanalus ir komunikacijos formatus tradicinių amatų populiarinimui. Tyrime taikyti aprašomasis, lyginamasis ir interpretacinis metodai. Pagrindinis šio darbo šaltinis – autorės sudaryta struktūruota anketa, apėmusi uždarus ir atvirus klausimus, pagal kurią atliktas empirinis tyrimas „Tradicinių amatų žinomumas Lietuvos visuomenėje“. Darbo struktūrą sudaro įvadas, keturios dalys, išvados, literatūros ir šaltinių sąrašai bei priedai. Pirmojoje dalyje nagrinėjamas teisinis tradicinių amatų reglamentavimas ir kultūros perdavimo modeliai. Antrojoje analizuojamas sertifikavimo procesas Lietuvoje, remiantis svetainės Tautinis paveldas duomenimis. Trečiojoje apžvelgiama informacijos apie amatus sklaida viešojoje erdvėje. Ketvirtoje dalyje analizuojamas amatų žinomumas visuomenėje, pagrįstas empiriniais tyrimo duomenimis. Prieduose pateikiami vaizdiniai duomenys, klausimynas ir sertifikavimo suvestinės. Išvados. Tradiciniai amatai Lietuvoje plačiai atpažįstami kaip kultūrinės tapatybės simbolis, tačiau praktinis visuomenės įsitraukimas išlieka ribotas. Amatų perdavimas jaunajai kartai vertinamas palankiai. Sklaidą riboja silpnas institucinių kanalų matomumas. Efektyviausiai veikia vizualinė komunikacija ir socialiniai tinklai.
The subject of this master's thesis is the awareness of traditional crafts and the expression of their transmission and popularization in Lithuanian society. The research problem is the effectiveness of these activities in fostering public awareness and long-term engagement. The aim is to examine the awareness of traditional crafts and assess common forms of their transmission and popularization, drawing on theoretical insights and empirical research. The main objectives are: 1) To assess the certification procedure for traditional crafts and to evaluate the current state and development trends of these crafts in Lithuania. 2) To examine the significance of traditional crafts in contemporary Lithuanian society, with a focus on their cultural, educational, and social value. 3) To analyze public engagement trends in traditional craft activities, including participation motives, perceived attractiveness, and accessibility. 4) To investigate public attitudes towards the transmission of traditional crafts to younger generations, identifying educational opportunities and youth motivation strategies. 5) To identify the most effective channels of information dissemination and communication formats for promoting traditional crafts. The study employed descriptive, comparative, and interpretative methods. The main source of the research was a structured questionnaire developed by the author, which included both closed- and open-ended questions. Based on this, an empirical study entitled “Awareness of Traditional Crafts in Lithuanian Society” was conducted. The structure of the work consists of an introduction, four parts, conclusions, a list of literature and sources, and appendices. The first part examines the legal regulation of traditional crafts and cultural transmission models. The second part analyzes the certification process in Lithuania based on National Heritage website data. The third part reviews the dissemination of crafts in public space. The fourth part analyzes the public's attitude towards crafts based on empirical data. The appendices include visual data, questionnaires, and certification summaries. Conclusions. Traditional crafts in Lithuania are widely recognized as symbols of cultural identity, yet practical public engagement remains limited. The transmission of crafts to younger generations is viewed positively. Dissemination is hindered by the limited visibility of institutional channels. Visual communication and social media platforms are the most effective tools for increasing engagement.