Explicit content warning: a comparative study of impoliteness strategies in Lithuanian and English rap songs
Simanavičiūtė, Austėja |
Šis tyrimas apima surinktų repo dainų populiarių arba išleistų 2022 metais tekstų lietuvių ir anglų kalbomis duomenų pavyzdžių palyginimą. Šio tyrimo pagrindinis tikslas – atlikti lingvistinį tyrimą ir palyginti nemandagumo strategijas surinktuose duomenų pavyzdžiuose. Tyrimo metu pasitelkti šie duomenų analizės metodai: nuodugni turinio analizė, aprašomasis, lyginamasis, kokybiniai ir kiekybiniai analizės metodai. Skirtingi analizės metodai buvo pasitelkti surinktų duomenų pavyzdžių sisteminimui, o taip pat jų interpretacijai ir palyginimui. Nemandagumo strategijų naudojimo analizei tyrimas taip pat remiasi Džonatano Culpeper‘io (2011) apibrėžtomis standartinėmis nemandagumo formuluotėmis. Literatūros apie cenzūrą, mandagumą, nemandagumą ir necenzūrinės kalbos naudojimą analizė atliekama ryšiui tarp dabartinio socio-politinio klimato ir temos aktualumo parodymui. Tyrimo rezultatai rodo, jog standartinės nemandagumo strategijos repo dainose anglų ir lietuvių kalbomis dažniausiai yra panašios. Svarbiausias nemandagumo formulių naudojimo skirtumas repo dainose anglų ir lietuvių kalbomis – išsireiškimo tiesiogiškumas arba netiesiogiškumas. Tyrimas taip pat atskleidžia jog keiksmažodžių ir nemandagumo formų naudojimas repo dainose iš esmės nėra pasitelkiamas siekiant šokiruoti. Tyrimo metu taip pat nustatyta, jog panašią analizę galima atlikti tiriant ir lyginant keiksmažodžių funkcionalumą repo muzikoje.
The present research focuses on comparing collected data samples of Lithuanian and English rap songs popular or released in 2022. The main goal of this research is to carry out a linguistic study and compare the use of impoliteness strategies in the collected samples. The methods of data analysis applied consist of close content analysis, descriptive, comparative, qualitative and quantitative analyses. The different analysis methods aid in systemizing the collected data samples as well as assist in their interpretation and comparison. The research also relies on the conventional impoliteness formulae as defined by Jonathan Culpeper (2011) for the analysis of the use of impoliteness strategies. An analysis of literature on censorship, politeness, impoliteness, and the use of profanity is done to establish a connection between the current socio-political climate and the topicality of the present research. The results show that the use of conventional impoliteness formulae in English and Lithuanian rap songs are more likely to be used in a similar manner than differ. The most significant difference between the use of impoliteness formulae in the English and Lithuanian rap songs is the directness or indirectness of an expression. Additionally, the research finds that the use of expletives and impoliteness strategies in rap songs is not principally used for shock value. The findings also suggest that a continuation of the research can be conducted focusing specifically on researching and comparing the functionality of expletives in rap music.