Friedricho Nietzsche's nihilizmas: gyvenimo filosofija
Avietynas, Kasparas |
Pagrindinis šio darbo tikslas yra pristatyti Friedricho Nietzsche‘s kovą prieš nihilizmą. Nihilizmą Nietzsche apibūdiną kaip istorinį požiūrį į tikrovę, kurio laikydamiesi prarandame gyvenimo prasmės suvokimą. Darbe nihilizmas pristatomas ne kaip doktrina, o tikriausiai kaip jau įvykęs ir vis dar besitęsiantis įvykis. Šis įvykis įprasmina žmogaus mąstymo evoliuciją, kuri yra paženklinta genealoginio mąstymo „ligotumu“. Toks požiūris yra reakcija prieš aukščiausių vertybių idealogiją: klasikinę metafiziką, religijos filosofiją, apskritai tradicinę akademinę mąstyseną, kuri siekia įrodyti, jog žmogaus gyvenimo prasmingumas yra objektyviai paaiškinamas. Norėdamas išgelbėti žmogų nuo istorijos „ligotumo“ ir pakeisti nihilistinio įvykio kryptį, Nietzsche siūlo perkainoti aukščiausias vertybes. Vertybių perkainojimas atskleidžia nihilizmo sąvokos dviprasmiškumą. Nihilistinės istorijos pradžią Nietzsche įžvelgia Viduramžių epochoje, kuomet buvo jaučiamas religijos primestos moralės suvaržymas. Tai metas, kuomet nihilizmas apibūdinamas kaip pasyvus, žmogų klaidinantis reiškinys. Antrasis vertybių perkainojimo metas žymi priešinimasi pasyvumui ir realų siekį perkainoti vertybes aktyviai - valios galios pagalba. Galų gale Nietzsche‘i pavyksta sudrebinti aukščiausių vertybių pagrindus. Vietoj absoliutaus ir vienas – tinka – visiems standarto, pristatoma amžinojo sugrįžimo idėja. Amžinojo sugrįžimo idėja – tai perspektyvistinis požiūris, kuris taps pagrindu atsirasti naujo tipo žmogui - antžmogiui. Šis ateities žmogus bus pasiruošęs teigti savo gyvenimą ir gyventi jį taip, jog jis būtų vertas amžinojo pasikartojimo.
The main aim of this work is to present Friedrich Nietzsche's resistance against nihilism. Nietzsche describes nihilism as a historical view of reality through which we lose our understanding of the meaning of life. In the work, resistance to nihilism is presented not as a doctrine, but probably as an event that has already taken place and is still going on. This event gives meaning to the evolution of human thinking, which is marked by the „disease“ of genealogical thinking. Such an approach is a reaction against the ideology of the highest values: classical metaphysics, philosophy of religion, traditional academic thinking in general, which seeks to prove that the meaning of human life is objectively explained. To save human from the "sickness" of history and change the direction of a nihilistic event, Nietzsche proposes to revaluate the highest values. The revaluation of values reveals the ambiguity of nihilism. Nietzsche sees the beginning of nihilistic history in the Middle Ages, when the morality of religion was felt. This is the time when nihilism is described as a passive, misleading phenomenon. The second time of revaluation of values marks the resistance to passivity and the real desire to revalue values actively - with the help of „will to power“. In the end, Nietzsche manages to shake the foundations of the highest values. Instead of an absolute and one-size-fits-all standard, the idea of eternal return is introduced. The idea of eternal return is a perspective approach that will become the basis for the emergence of a new type of person - the superhuman. This man of the future will be ready to assert his life and live it in a way worthy of eternity.