Pagrindinės mokyklos mokinių mokėjimo mokytis raiška muzikos pamokoje
Šarkovaitė, Greta |
Mokymosi visą gyvenimą kontekste vis dažniau pabrėžiama mokėjimo mokytis reikšmė. Mokėjimas mokytis pripažįstamas kaip esminis visam mokymuisi, todėl mokyklai keliamas svarbus uždavinys – padėti mokiniams suprasti mokymosi procesą, įgalinant juos kurti naujas reikšmes, sudaryti galimybes kontroliuoti asmeninę patirtį ir išgyvenimus, stiprinti autonomiją sprendimams priimti. Muzikinis ugdymas kompleksiškas, todėl tikslingai strateguojant muzikines veiklas, užtikrinama įvairiapusė mokėjimo mokytis gebėjimų raiška. Tikimasi, kad mokydamasis mokytis mokinys bus atviras kaitai ir gebės pasitikėdamas savo jėgomis išsikelti prasmingus tobulėjimo uždavinius bei jų kryptingai siekti. Todėl kyla probleminiai klausimai: Kodėl aktualu mokiniui išsiugdyti mokėjimą mokytis? Kaip mokėjimo mokytis gebėjimai reiškiasi muzikinėse veiklose? Kaip jais remiantis galima planuoti muzikos mokymą(si)? Kokie muzikos mokymosi būdai užtikrina įvairiapusį mokymąsi mokytis muzikos pamokose? Tyrimo objektas – pagrindinės mokyklos penktų–šeštų klasių mokinių mokėjimo mokytis raiška muzikos pamokoje. Tyrimo tikslas – atskleisti pagrindinės mokyklos mokinių mokėjimo mokytis raišką muzikos pamokoje. Tyrimo uždaviniai:
- Apžvelgti literatūros šaltinius, analizuojančius mokėjimo mokytis kontekstą pagrindinės mokyklos penktų–šeštų klasių muzikos pamokose.
- Atskleisti muzikos mokytojų įžvalgas apie mokinių mokėjimą mokytis, apibendrinant mokėjimo mokytis gebėjimų raišką muzikos pamokose.
- Aptarti muzikos mokymo(si) būdus, skatinančius mokinių mokėjimą mokytis pagrindinės mokyklos muzikos pamokose. Tyrimo metodai:
- Mokslinės literatūros ir švietimo dokumentų analizė.
- Pusiau struktūruotas interviu su muzikos mokytojais.
- Penktos–šeštos klasės mokinių muzikos pamokų stebėjimas ir aprašymas (pagal Smith, Kenely, Tonna, Bugeja metodiką).
- Kontentinė duomenų analizė.
- Ugdymo projektas. Išvados:
- Mokslinės literatūros ir švietimo dokumentų analizė leidžia teigti, kad mokėjimas mokytis yra kompleksiškas reiškinys. Analizuojant mokslinę literatūrą pastebima sąvokų mokėjimas mokytis, mokėjimo mokytis gebėjimas, mokėjimo mokytis kompetencija tapatumo problematika. Nors mokėjimo mokytis reiškinio sąvokos įvairuoja, autoriai sutinka, kad jo pagrindas – gebėjimai. Mokslinėje literatūroje mokėjimas mokytis dažnai apibrėžiamas kaip socialinių, asmeninių, kognityvinių ir kūrybinių gebėjimų rinkinys. Šiame kontekste išryškinami gebėjimai organizuoti savo mokymąsi, valdyti laiką, analizuoti savo interesus, įsivertinti mokymosi gebėjimus, sisteminti informaciją, dirbti tiek individualiai, tiek grupėje bei nuolat reflektuoti mokymosi procesą bei rezultatus.
- Pusiau struktūruotas interviu su muzikos mokytojais atskleidė, kad mokėjimą mokytis muzikos mokytojai supranta kaip gebėjimą išsikelti mokymosi tikslus, surasti ir pritaikyti informaciją, organizuoti mokymąsi bei norą mokytis. Muzikos mokytojų pastebėjimu, mokinys, kuris moka mokytis žino savo stipriąsias ir tobulintinas savybes, geba jas pagrįsti ir analizuoti savo mokymosi patirtį. Atlikus stebėjimo duomenų analizę atskleista, kad mokėjimo mokytis raiška penktų–šeštų klasių pamokose skiriasi. Šeštų klasių muzikos pamokose pastebimas dažnesnė skirtingų mokėjimo mokytis gebėjimų raiška. Vis dėl to, muzikinių veiklų įvairovė ir kompleksiškumas užtikrina mokėjimo mokytis įvairiapusę raišką muzikos pamokose.
- Ugdymo projektu išanalizuoti muzikos mokymo(si) būdai, skatinantys mokinių mokėjimo mokytis gebėjimų raišką pagrindinės mokyklos muzikos pamokose. Projekto metu buvo analizuojami ir sisteminami mokėjimą mokytis skatinantys muzikos mokymosi būdai muzikinėse veiklose: dainavimo, kūrybos, grojimo ir muzikos klausymo. Projekto rezultatai atskleidė, kad dainavimo veikloje mokėjimą mokytis skatina taisyklinga artikuliacija, dainos nuotaikos apibūdinimas, poetinio teksto prasmės aptarimas, išraiškingas frazavimas, kolektyvinis planavimas, pažangos stebėsena. Kūrybinėje veikloje mokinių mokėjimo mokytis gebėjimų raišką skatina muzikinės idėjos kėlimas, muzikinio vyksmo numatymas, muzikinio rezultato koregavimas, kompozicijos atlikimas, kūrybinio proceso vertinimas, praktinis kompozicijos testavimas, sutarimo siekis, kolektyvinis kūrybinio proceso planavimas, informacijos kaupimas ir pagalba kitiems. Mokantis mokytis grojimo veikloje, svarbus buvo savarankiškas pasiruošimas grojimui ansamblyje, grojamo kūrinio pasirinkimas, galimybė keisti priimtus sprendimus, muzikinių raiškos priemonių kūrinyje analizė, kūrinio sudėtingumo vertinimas bei mokymasis klausantis kitų.