Tapatybių politikos paribyje: Punsko atvejis

Tikslas - išanalizuoti paribyje egzistuojantį santykį tarp politikos, etniškumo ir žmogaus, nustatant principus, kuriais vykdoma tapatybių politika „iš viršaus į apačią“ (top down) bei „iš apačios į viršų“ (bottom up). Objektas - paribyje egzistuojančių tapatybės politikų raiška: „iš viršaus į apačią“ ir „iš apačios į viršų“. Teorinė magistro darbo dalis skirta suprasti pagrindinei tapatybių politikos prieigai bei kitoms susijusioms teorijoms, padedančioms interpretuoti ir suvokti naudojamą teorinę prieigą. Tiek institucinis lygmuo, tiek individualus lygmuo šiame darbe vienodai svarbūs norint suvokti tapatybių politikas. Antroji šio darbo dalis skirta supažindinti su tyrimo lauku, metodais, kurie buvo taikomi, informantais kaip pagrindiniu resursu, taip pat pagrindiniu saitu. Pristatomas „įėjimas“ į lauką ir iškilusios etninės problemos. Taip pat pristatomas tyrimo saito ir kaimo kontekstai bei istorija. Trečioji dalis skirta tapatybių politikoms analizuoti. Visų pirma analizuojamas identiteto suvokimas paribyje. Toliau tapatybių politikoje „iš viršaus į apačią“ akcentuojama simbolika, institucijos, politikos ir egzistuojanti tėvynės koncepcija lauke. Paskutinė dalis sudaryta iš pagrindinių tapatybės politikos „iš apačios į viršų“ elementų, surastų lauke. Visų pirma, tyrimo rezultatai patvirtino, kad esminės Punsko lietuvio identiteto sudedamosios dalys yra kalba, tradicijos, šeima, mokykla ir kultūros paveldas. Institucinis lygmuo tapatybių politikoje „iš viršaus į apačią“ yra esminis, o tapatybių politikoje „iš apačios į viršų“ analizuojamas individualus lygmuo. Nors ankstesniuose tyrimuose mokykla buvo matoma kaip esminė identiteto konstravimo institucija, šiame darbe Punsko lietuvių kultūros namai išryškinami kaip esminė tapatybių politikos institucija, kuri atsakinga už simboliką ir simbolinį Lietuvos kultūros kūrimą. Empiriniai duomenys patvirtina kalbą kaip svarbų savęs realizavimo būdą, tačiau kaip svarbiausias savęs realizavimo būdas darbe išskiriama kultūrinės pilietybės raiška - kaip teisė būti savimi. Riba tarp dviejų tapatybės politikų yra labai siaura ir ją galima atskleisti tik atskiriant formalumus ir neformalumus, todėl dėl šio dualumo galima rasti hibridiškos kultūros užuomazgų Punske.

The purpose - to analyze relationships between politics, ethnicity and individual at the border by principles of identity politics (top down) and politics of identities (bottom up). Object of research - politics of identities: ways of top down and bottom up expression at the border. Theoretical part of this thesis is focused on understanding the approach of "identity politics and the politics of identities" and other important theories including as well. Both the institutional part of identity politics, as well as the individual level of politics of identities is important in this case. Second part of this thesis is used to introduce the research field, methods that were used, informants featured in this thesis, main source (the site) beginning of the research, as well as ethics and contexts of both site and village, Third part of this thesis is an analysis of the identity of borderer as an ethnic minority. Identity politics (top down) are combined with symbolism, institutions, politics and existing concept of homeland in the field. Last part contains the main elements identity politics principles (bottom up) found in the field. Results of the research confirmed that essential parts of Puńsk’s Lithuanian identity are language, traditions, family, school and cultural heritage. Institutional level is the basis of identity politics in this research, meanwhile politics of identities are more focused on the individual level. These two different spheres are analyzed in this research. Even though school were seen as main institution for identity politics in the previous studies. Through the research of this thesis it turned out that Puńsk Lithuanian cultural home takes over the said position of main institution and gives us more understanding of symbolism and symbolic construction of Lithuanian culture. Empirical part of the politics of identities assures language as an important self-realization act but as most importantly as an act of self-realization, in this thesis cultural citizenship – as rights to be yourself will be added to that list. Finally, boundary between identity politics and the politics of identities are very narrow and can only be seen by separating formality and informality, because of this duality there are origins of hybrid identities at Puńsk.