Tūkstantmečio mokyklų projekto poveikis biologijos ir chemijos pedagogų STEAM kompetencijoms ir požiūriui į STEAM ugdymą
Giedraitytė, Gabija |
Baigiamojo darbo tikslas – įvertinti Tūkstantmečio mokyklų (TŪM) projekto poveikį biologijos ir chemijos mokytojų STEAM kompetencijoms bei jų požiūriui į STEAM ugdymą. Atsižvelgiant į šiuolaikinio švietimo iššūkius, tyrimu siekiama išsiaiškinti, kaip nacionalinio masto iniciatyvos, tokios kaip TŪM, padeda plėtoti tarpdisciplininį, kūrybiškumu ir problemų sprendimu grįstą ugdymą. Tyrimas buvo atliktas taikant kiekybinio ir kokybinio tyrimo metodą, naudojant anketinę apklausą, kurioje dalyvavo 75 biologijos ir chemijos mokytojai iš 35 skirtingų Lietuvos savivaldybių bei 16 TŪM projekto koordinatorių. Analizuoti tiek uždari klausimai (vertinimui taikant Likerto skalę), leidžiantys vertinti požiūrį ir kompetencijų pokytį, sukeltą TŪM projekto veiklų, tiek atviri klausimai, kurių analizė atlikta teminės analizės metodu. Nustatyta, kad didžiausi mokytojų kompetencijų pokyčiai įvyko vertinimo, refleksijos ir ugdymo erdvių įvairovės taikymo srityse. Reikšmingai padidėjo mokytojų įsivertinimas dėl formuojamojo vertinimo taikymo bei nestandartinių mokymosi aplinkų įtraukimo STEAM veikloms. Požiūrio analizė atskleidė mokytojų motyvaciją gilinti kompetencijas, jų požiūrį į STEAM naudą mokinių motyvacijai, kūrybiškumui ir įsitraukimui vystymąsi. Atviri klausimai atskleidė realius mokytojų poreikius – dažniausiai minėta pagalba rengiant STEAM veiklų aprašus, laboratorijų techninė priežiūra, papildomas personalas (pvz., laborantai). Tai leidžia kelti klausimą ar visais atvejais apklausoje dalyvavusių mokytojų supratimas apie STEAM metodiką atitinka jos esmę – ypač kalbant apie autentišką ugdymo turinio kūrimą ir kūrybiškumą ugdymo procese. Koordinatorių atsakymai taip pat išryškino teigiamus pokyčius, tačiau kai kuriose srityse – ypač profesinio bendradarbiavimo – fiksuotas skirtumas tarp mokyklų vadovų ir mokytojų įžvalgų. Gauti rezultatai leidžia daryti išvadą, kad TŪM projektas reikšmingai prisidėjo prie mokytojų STEAM kompetencijų stiprinimo ir jų požiūrio į STEAM ugdymą pokyčio. Kita vertus, siekiant tvaresnės ugdymo kaitos, būtina sisteminga parama STEAM ugdymo metodus siekiantiems taikyti mokytojams – ne tik infrastruktūrine, bet ir metodine bei organizacine prasme.
The aim of this thesis is to evaluate the impact of the Millennium Schools (TŪM) project on the STEAM competencies of biology and chemistry teachers, as well as their attitudes towards STEAM education. Considering the challenges of modern education, the research seeks to determine how national-level initiatives such as TŪM contribute to the development of interdisciplinary, creativity-driven, and problem-solving-based learning. The study was conducted using a mixed-methods approach, incorporating both quantitative and qualitative research methods. A survey was administered to 75 biology and chemistry teachers from 35 different Lithuanian municipalities and 16 TŪM project coordinators. The analysis included closed-ended questions (evaluated using a Likert scale) to assess changes in attitudes and competencies resulting from the TŪM activities, and open-ended questions analyzed through thematic analysis. The findings revealed that the most significant changes in teacher competencies occurred in the areas of assessment, reflection, and the use of diverse learning environments. Teachers’ self-evaluations showed notable improvement in the application of formative assessment and in incorporating non-traditional learning spaces for STEAM activities. The attitude analysis highlighted teachers’ motivation to deepen their competencies and their growing recognition of STEAM’s benefits for student motivation, creativity, and engagement. Open-ended responses revealed teachers’ practical needs—most frequently mentioned were support in developing STEAM activity descriptions, technical maintenance of laboratories, and additional staff (e.g., lab assistants). This raises the question of whether all respondents' understanding of STEAM methodology fully aligns with its essence—particularly regarding authentic content creation and fostering creativity in the learning process. Coordinators’ responses also emphasized positive developments, although in certain areas—especially professional collaboration—differences were observed between school leadership and teachers’ insights. The results allow us to conclude that the TŪM project has significantly contributed to strengthening teachers' STEAM competencies and transforming their approach to STEAM education. However, for more sustainable educational change, continuous support is needed for teachers implementing STEAM methods—not only in terms of infrastructure, but also through pedagogical and organizational assistance.