Lietuvos dainų švenčių dainų dienos repertuaro kaita nuo 1918 iki 1991 m.
Dievaitytė, Monika |
Dainų šventės - ypatinga lietuvių tautinės kultūros ir nacionalinio identiteto išraiška, kuri ugdo visuomenės kūrybines galias, telkia ją meninei veiklai ir periodiškai buria į didžiulius šventinius renginius, įvairių sričių meno mėgėjų kolektyvus, profesinės kultūros atstovus ir kelia didžiulį visuomenės rezonansą. Nors dainų šventės Lietuvos tarpukario laikotarpiu nuo 1918 iki 1940 ir sovietų okupacijos metais skyrėsi tiek savo programa, tiek nešama ideologine žinia, abiem laikotarpiais jos išliko kaip tautą vienijantis aspektas. Šio darbo objektas yra Dainų švenčių Dainų dienos repertuarai. Laikotarpis nuo 1918 iki 1991 pasirenkamas neatsitiktinai – šiuo laikotarpiu Lietuva išgyvena ir nepriklausomos valstybės laikmetį ir rusų okupacinės valdžios priespaudą. Tyrimo tikslas – išsiaiškinti koks buvo santykis tarp Dainų švenčių repertuaro ir politinės santvarkos, bei suprasti, kokie veiksniai lėmė repertuaro kaitą. Šiame darbe taikyta kompleksinė metodologija, naudotas aprašomasis-analitinis, lyginamasis, interpretacinis ir statistinių duomenų analizės metodas. Tyrimui pasirinktos Dainų šventės Dainų dienos repertuaro dainų kūriniai, dėl šių programų nenutrūkstamo kūrimo visu tiriamuoju laikotarpiu. Darbą sudaro įvadas, keturios dėstymo dalys ir išvados. Pirmame darbo skyriuje analizuojama kolektyvinės atminties samprata ir kolektyvinio dainavimo atmintis dainų šventėse, apžvelgiama istorinė situacija Lietuvoje, kuri nulėmė Dainų švenčių atsiradimą. Antrame skyrelyje analizuojamas dainų repertuarų pokytis 1918-1940 m. Trečiajame skyriuje analizuojami sovietinio laikotarpio Dainų dienos repertuarai. Paskutinis darbo skyriuje aptariamos dainų šventės okupacinio laikotarpio ir nepriklausomos Lietuvos laikotarpių sandūroje 1985 - 1990 m. Atlikus tyrimą išsiaiškinta, kad kolektyvinio dainavimo atmintis dainų šventėse kyla natūraliai iš kolektyvinės dainavimo tradicijos Lietuvoje ir yra labai svarbi lietuvių tapatumui palaikyti. Pačių švenčių atsiradimui daug įtakos turėjo istorinės aplinkybės - Romantizmo idėjos, siekis pasipriešinti okupantams, bei noras išreikšti tautos vienybę per kolektyvinį dainavimą. Tarpukariu dainų šventės tarnavo kaip įrankis tėvynės meilės ugdymui irlietuvių patriotiškumui palaikyti. Sovietmečiu šventės tarnavo kaip ideologinis įrankis kurti komunistinei sąmonei bei skleisti tautų draugystės idėjas. Sovietmečiu per prievartą kišamos pseudo-liaudies dainos taip ir neprigijo, nes lietuvių sąmonėje negalėdavo sukelti kolektyvinių atsiminimų, tokie prisiminimai ir vieningumo jausmas buvo bandomas sukelti dirbtinai. Pirmoji Dainų šventė po išsilaisvinimo iš sovietinės okupacijos pasižymėjo ypač tautišku repertuaru ir džiugiomis, laisvės ir išsivadavimo nuotaikomis.
Song festivals are a special expression of Lithuanian national culture and national identity, which develops the creative powers of society, combines it with artistic activities and periodically rallys into massive festivals, collectives of various fields of art amateur, representatives of professional culture and creates a massive public resonance. Although the Song Festival in Lithuania during the interwar period between 1918 and 1940 and during the Soviet occupation differed both in its program and in its ideological message, in both periods it remained as a uniting nation. The object of this work is the repertoire of Song Day Songs. The period from 1918 to 1991 is chosen by no means - during this period Lithuania is going through an era of an independent state and oppression of the Russian occupation government. The aim of the research was to understand what factors influenced the repertoire change. In this work a complex methodology was applied, descriptive-analytical, comparative, statistical data analysis and interpretive method was used. The songs of the Song Day repertoire were selected for the study, due to the continuous creation of these programs throughout the research period. The work consists of an introduction, four parts and conclusions. The first chapter of the work analyzes the concept of collective memory and the memory of collective singing at the Song Festivals. The second chapter analyzes the change of song repertoires in 1918-1940. The third chapter analyzes repertoires of the Song Days of the Soviet period. The last section of the work discusses song festivals between the occupation period and the period of independent Lithuania 1985 - 1990. The study found that the memory of collective singing at the Song Festival originates naturally from the collective singing tradition in Lithuania and is very important for maintaining Lithuanian identity. The emergence of the festivals was largely influenced by historical circumstances - the ideas of Romanticism and the desire to express the unity of the nation through collective singing. During the interwar period, Song Celebrations served as a tool for fostering the homeland's love for the patriotism of Lithuania. In Soviet times, the festivals served as an ideological tool for creating communist consciousness and spreading the ideas of friendship between nations. In the Soviet era, pseudo-folk songs interrupted by coercion did not survive as they could not cause collective memories in the consciousness of Lithuanians, such memories and a sense of unity were attempted to be artificially created. The first Song Festival after the liberation from the Soviet occupation was characterized by a particularly national repertoire and joy, freedom and liberation