Pomirtinio gyvenimo samprata laidotuvių pamoksle M. K. Radvilai Žuvelei
Stankevičiūtė, Kotryna |
Šiame darbe, pasitelkiant istoriografiją ir 1763 m. išleistą, lotynų kalba parašytą Mykolo Kazimiero Radvilos Žuvelės laidotuvių pamokslą, kurio autorius – M. K. Radvilos sūnus, Karolis Stanislovas Radvila II, analizuojama pomirtinio gyvenimo samprata XVIII a Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. XVIII a. žymiems, kilmingiems asmenims buvo skiriami detalūs laidotuvių pamokslai, kurie išspausdinti tapo vertingais šaltiniais, liudijančiais ir apie mirusį asmenį, ir apie jo gyvenimo laikotarpį. Pamokslas M. K. Radvilai pasirinktas visų pirma todėl, kad Radvilų giminė buvo viena reikšmingiausių visoje LDK istorijoje. Be to, M. K. Radvilos (vadinto Žuvele) gyvenimas ir asmenybė nėra labai plačiai išanalizuota palyginus su kai kuriais kitais giminės atstovais. Taigi, šio darbo objektas – pomirtinio gyvenimo samprata XVIII a. LDK ir jos atspindžiai didiko M. K. Radvilos Žuvelės laidotuvių pamoksle. Darbo tikslas – aptarti pomirtinio gyvenimo sampratą XVIII a. LDK ir jos refleksijas M. K. Radvilos Žuvelės laidotuvių pamoksle. Šį darbą sudaro keturios dalys. Pirmoje dalyje aptariama K. S. Radvilos II, M. K. Radvilos Žuvelės sūnaus ir pagrindinio paveldėtojo, bei aptariamo pamokslo autoriaus, asmenybė ir gyvenimo bruožai. Tai buvo sudėtingo charakterio ir ne mažiau sudėtingo likimo asmenybė, kaip ir tėvas, buvęs nuoširdžiu patriotu, populiariu tarp žmonių, tačiau netgi amžininkų laikytas itin prastu politiku. Šis didikas laikomas paskutiniu Radvilų giminės atstovu, turėjusiu didiko pozicijas. Antroje darbo dalyje aptariama M. K. Radvilos Žuvelės, kuris buvo vienas galingiausių, įtakingiausių ir turtingiausių žmonių XVIII a. vid. ATR, asmenybė ir gyvenimo bruožai. Didikas užėmė aukščiausius valstybės ir kariuomenės postus LDK, buvo religingas, nuoširdus ir dosnus, tačiau prie valstybės gerovės daugiausiai prisidėjo ne politine, o kultūrine ir ekonomine prasme. Trečioje dalyje pateikiamas pomirtinio gyvenimo sampratos XVIII a. LDK bei su ja susijusių sąvokų apibūdinimas remiantis istoriografijos šaltiniais. XVIII a. LDK mirtis suvokta ne kaip gyvenimo pabaiga, o kaip jo epizodas – vartai į amžinąjį gyvenimą. Dėl šios priežasties mirtis buvo idealizuojama, o žemiškasis gyvenimas niekinamas. Tačiau pomirtinis gyvenimas priklausė nuo žemiškojo gyvenimo. Pomirtinio gyvenimo sampratą aptariamu laikotarpiu suformavo krikščionių religija, ir jį galima suskaldyti į tris sferas – Pragaro, Skaistyklos ir Dangaus. Ketvirtoje dalyje analizuojami pomirtinio gyvenimo sampratos bei susijusių sąvokų atspindžiai M. K. Radvilos Žuvelės laidotuvių pamoksle. Nustatyta, kad pomirtinio gyvenimo samprata M. K. Radvilos Žuvelės laidotuvių pamoksle atitinka XVIII a. LDK pomirtinio gyvenimo vilties, koncepciją. Ši viltis – tai amžinasis gyvenimas Danguje, tobula būtis, bei susivienijimas su Kristumi, atneštas doro žemiškojo gyvenimo. Darbo pabaigoje pateikiamos išvados.
The aim of this thesis is to analyze the concept of the afterlife in the Grand Duchy of Lithuania in 18th century, with the use of literature and funeral sermon for Michał Kazimierz Radziwiłł, published in the year 1763 in Latin, and the author of which is Karol Stanisław Radziwiłł II, the son of the deceased. In the 18th century, famous patricians were honored with detailed funeral sermons, which upon publishing would become valuable historical sources. The specific sermon was chosen because the Radziwiłł family was one of the most significant in Lithuanian history, as well as because M. K. Radziwiłł, nicknamed Rybeńko, has not received as much attention as some of the other members of the family. The thesis consists of four parts. In part one, is discussed the life of K. S. Radziwiłł II, the son and successor of M. K. Radziwiłł, as well as the author of the main used source, the funeral sermon. He, regarded as the last member of the Radziwiłł family to hold the status of patrician, was a complicated personality of an equally complicated fate, a sincere patriot popular among people, yet deemed even by his contemporaries to be a poor politician. In part two, is analyzed the life of M. K. Radziwiłł Rybeńko, one of the most powerful, influential and wealthy people in the Grand Duchy of Lithuania in mid-18th, who held the highest political and military ranks on the Lithuanian side of the Polish-Lithuanian Commonwealth, yet contributed mostly in a cultural and economic, rather than a political, way to the nation. In part three, is described the concept of the afterlife in the Grand Duchy of Lithuania in 18th century. In the 18th century, death was understood to be a mere episode, not the end, of life – a gateway to eternal life. For this reason, it was idolized, while earthly life received disdain, even though the afterlife directly depended on it. The concept of the afterlife in the 18th was formed by the Christian religion, thus it can be divided into three dimensions – Hell, Purgatory and Heaven. In part four, is be analyzed how the concept of the afterlife reflects in the funeral sermon for M. K. Radziwiłł. It is proven that the funeral sermon for M. K. Radziwiłł embodies the hope of afterlife of the time period. Such hope is eternal life in Heaven, a perfect state of being, and becoming one with Christ, brought upon by virtuous life on Earth. In the end are provided the conclusions of the thesis.