Tauriųjų elnių sumedžiojimo įvertinimas pagal brandos amžių
Tyrimo objektas- Lietuvoje sumedžiotų tauriųjų elnių trofėjai, kurių įvertinimo duomenys paimti iš CIC (Tarptautinės medžiojamųjų gyvūnų ir laukinės gamtos apsaugos tarybos) TES (Trophy Evaluation System) medžioklės trofėjų vertinimo registro, analizuojant 2022/2023 ir 2023/2024 metų medžioklės sezonus. Tyrimo tikslas - Įvertinti tauriųjų elnių (Cervus elaphus) trofėjų kokybę pagal amžiaus grupes, ragų išsivystymą ir sumedžiojimo laiką. Tyrimo uždaviniai: 1. Įvertinti tauriųjų elnių ragų morfometrinių rodiklių kitimą pagal skirtingas amžiaus grupes. 2. Įvertinti tauriųjų elnių atrankos efektyvumą atskirose amžiaus grupėse. 3. Įvertinti tauriųjų elnių sumedžiojimo laiką rujos atžvilgiu; 4. Trofėjų kokybinių parametrų pasiskirstymas Lietuvoje. Tyrimo metodai: Mokslinės literatūros ir kitų informacijos šaltinių analizė ir apibendrinimas ir aprašomoji statistinių duomenų analizė bei ANOVA statistinės duomenų analizės metodas. Tyrimo rezultatai: Tyrimo metu buvo nustatyta, kad tauriųjų elnių ragų morfologiniai parametrai (ragų ilgis, akinių ir pokarūninių šakų ilgis, rožių apimtis) iš esmės didėja su amžiumi, tačiau augimo intensyvumas mažėja elniams pasiekus 10-12 metų amžių. Ypač didelė parametrų variacija stebima vyresnių nei 13 metų amžiaus grupėje, dėl ko sudėtinga tiksliai prognozuoti ragų dydį šioje amžiaus grupėje. Atrankinė medžioklė, kurios metu jauni elniai (4-6 metų) dažniausiai priskiriami perspektyviems, o su amžiumi didėja atrankinių elnių dalis, atlieka svarbų vaidmenį reguliuojant populiaciją ir siekiant pagerinti trofėjų kokybę. Erdvinė analizė parodė, kad dauguma ragų parametrų Lietuvoje pasiskirstę atsitiktinai, be aiškių regioninių skirtumų. Tačiau sumedžiojimo intensyvumas yra labai susijęs su rujos laikotarpiu, kuomet sumedžiojama didžioji dalis elnių. Šie rezultatai pabrėžia amžiaus įtaką elnių ragų vystymuisi, atrankinės medžioklės svarbą ir sezoniškumo poveikį sumedžiojimo intensyvumui. Gauti duomenys gali būti naudingi planuojant efektyvų elnių populiacijos valdymą ir užtikrinant tvarų medžioklės išteklių naudojimą.
Object of the work : Trophies of red deer hunted in Lithuania, the evaluation data of which were taken from the CIC (International Council for Game and Wildlife Conservation) hunting trophy register, analyzing the 2022/2023 and 2023/2024 hunting seasons. The aim of the work – Evaluate the quality of red deer (Cervus elaphus) trophies according to age groups, antler development, and hunting time. Tasks of work: Evaluate the development of red deer antlers within selection groups by age; Investigate the influence of selection groups on trophy parameters; Determine the timing of red deer hunting in relation to the rut; Analyze the spatial distribution of trophy quality parameters in Lithuania. Methods of work: Analysis and generalization of scientific literature and other information sources, and descriptive statistical data analysis, and the ANOVA statistical data analysis method. Research of results: The study revealed that the morphological parameters of red deer antlers (antler length, brow and trez tine length, antler base circumference) generally increase with age, but the rate of growth decreases in deer reaching 10-12 years of age. A high degree of variation in parameters was observed in the age group of deer older than 13 years, making it difficult to accurately predict antler size in this age group. Selective hunting, where young deer (4-6 years) are most often classified as promising, and the proportion of selected deer increases with age, plays an important role in regulating the population and aiming to improve trophy quality. Spatial analysis showed that most antler parameters are distributed randomly in Lithuania, without clear regional differences. However, the intensity of deer hunting is strongly related to the rut period, when the majority of deer are hunted. The research results emphasize the influence of age on the development of deer antlers, the importance of selective hunting, and the impact of seasonality on hunting intensity. This data can be valuable for planning effective deer population management and ensuring the sustainable use of hunting resources.