Migrantinė tapatybė Akvilinos Cicėnaitės „Anglų kalbos žodyne“ ir Linos Ever „Pakeleiviuose“
Meiliūnaitė, Faustina |
Baigiamojo bakalauro darbo problema – savosios prigimties praradimo migruojant į kitą šalį literatūrinis perteikimas. Šiai problemai formuojamas klausimas – ar migrantinei tapatybei būdinga tai, kad migrantai prisimindami savąją prigimtį, išgyvendami liminalumą, nostalgiją ir užmarštį, netenka savosios prigimties? Gilinantis į šią problemą, keliama hipotezė – migrantinei tapatybei būdinga tai, kad migrantai prisimena savąją prigimtį tam, kad ją užmirštų. Tyrimo objektas – migrantinės tapatybės ypatumai. Darbo tikslas – remiantis Aleidos Assmann užmaršties formų teorija ir Lauros Laurušaitės knyga „Tarp nostalgijos ir mimikrijos: lietuvių ir latvių pokario išeivijos romanai“, išanalizuoti migrantinės tapatybės būsenas Akvilinos Cicėnaitės „Anglų kalbos žodyne“ ir Linos Ever „Pakeleiviuose“. Taikant aprašomąjį, interpretacinį, atidaus skaitymo ir socioantropologinį analitinį metodus, yra gaunamos išvados, kurios patvirtina tai, kad migrantui patiriant (dažniausiai) skaudžius išgyvenimus, individo migrantinė tapatybė kinta ir auga kartu su žmogumi, taip pakeisdama ir palikdama užmarštyje savąją prigimtį. Ši darbo tema gali būti tęsiama ir nagrinėjama ateityje, siekiant išanalizuoti plačiau, kaip kinta vyrų migrantinės tapatybės formos. Galima išsamiau apžvelgti, ar skiriasi tapatybės formavimasis atsižvelgiant į tikslią vietovę, į kurią iškeliaujama. Tolimesni tyrimai gali parodyti, kokie bendri bruožai būdingi kūriniams, kuriuose vaizduojami nuolat savo vietos ieškantys migrantai. Taip atsirastų ryškūs bendri ir skirtingi vyrų ir moterų migrantinės tapatybės bruožai atsižvelgiant į individų emocinę ir psichologinę būklę.
The problem of the final bachelor's thesis is the literary representation of the loss of one's own nature when migrating to another country. The question formulated for this problem is whether migrant identity is characterized by the fact that migrants, while remembering their own nature, experiencing liminality, nostalgia and oblivion, lose their own nature? In delving into this problem, a hypothesis is raised - migrant identity is characterized by the fact that migrants remember their own nature in order to forget it. The object of the study is the peculiarities of migrant identity. The aim of the work is to analyse the states of migrant identity in Akvilina Cicėnaitė's "English Dictionary" and Lina Ever's "Passengers", based on Aleida Assmann's theory of forms of forgetting and Laura Laurušaitė's book "Between Nostalgia and Mimicry: Lithuanian and Latvian Post-War Emigration Novels". By applying descriptive, interpretative, close reading and socio-anthropological analytical methods, conclusions are obtained that confirm that when a migrant experiences (most often) painful experiences, the individual's migrant identity changes and grows along with the person, thus changing and leaving his own nature in oblivion. This topic of work can be continued and explored in the future, in order to analyse more broadly how the forms of male migrant identity change. It is possible to take a more detailed look at whether identity formation differs depending on the exact location to which one moves. Further research can show what common features are characteristic of works that depict migrants constantly searching for their place. This would reveal clear common and different features of male and female migrant identities depending on the emotional and psychological state of individuals.