Deviantinės etiketės poveikis rekreacines kanapes vartojantiems pilnamečiams asmenims
Kanapės – populiariausia draudžiama narkotinė medžiaga Lietuvoje, už kurios disponavimą gali būti baudžiama laisvės atėmimo bausme. Dėl narkotinių medžiagų kriminalizacijos efektyvumą kvestionuojančių ir paneigiančių mokslinių tyrimų šia filosofija grįsta politika pamažu praranda dominuojamąjį statusą. Nepaisant to, ji vis dar populiari daugelyje pasaulio valstybių, įskaitant Lietuvą, kuri nuo 2017 m. dar labiau sugriežtino bausmes už disponavimą nelegaliomis narkotinėmis medžiagomis. Kadangi daugelyje kanapių ir kitų narkotinių medžiagų kriminalizacijos poveikį tiriančių mokslinių studijų yra akcentuojami makrolygmens statistikos duomenys, pavyzdžiui, šių medžiagų vartojimo rodikliai, dėl jos pažeidimų iškeltų teisminių bylų skaičiai ir pan., šios politikos poveikis narkotines medžiagas vartojančių asmenų kasdieniam gyvenimui lieka iki galo neatskleistas. Lygiagrečiai narkotinių medžiagų kriminalizacijos sąlygos sudaro galimybes plisti ir reprodukuotis neigiamiems diskursams apie narkotines medžiagas ir jas vartojančius asmenis. Kitaip tariant, šie fenomenai padeda sukurti ir apibrėžti su kanapių vartojimu tapatinamą deviantinę etiketę. Dėl šios priežasties svarbu ne tik suvokti kanapių kriminalizacijos poveikį, bet ir atskleisti egzistuojančius neigiamus diskursus ir jų įtaką kanapes vartojančiam asmeniui. Galiausiai, siekiant susidaryti kuo pilnesnį deviantinės etiketės poveikio spektrą, svarbu atskleisti jos įveikos mechanizmus, kuriuos taiko šias medžiagas vartojantys asmenys. Tyrimo populiacija – kanapes vartojantys pilnamečiai asmenys. Tyrimo metodas - kokybinis tyrimas, tyrimo imtis – 12 tyrimo dalyvių. Tyrimo duomenų analizė atskleidė, kad narkotinių medžiagų kriminalizacija ir negatyvūs diskursai apie kanapes bei jas vartojančius asmenis – tarpusavyje sąveikaujantys bei vienas kitą legitimuoti padedantys fenomenai. Šiuo atžvilgiu kriminalizacija yra ir metanaratyvas, apimantis paslėptus diskursus, legitimuojančius su savo įgyvendinimu siejamus institucinius įgaliojimus ir jų taikymą. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad kriminalizacinės politikos poveikis individualiu lygmeniu yra daug platesnis nei makrolygmeniu naudojamos statistikos kategorijos; pagrindiniu negatyvių diskursų apie kanapes ir juos vartojančius asmenis poveikiu galima laikyti stigmatizaciją; deviantinės etiketės įveikos mechanizmai pasižymi savybėmis, mažinančiomis egzistuojančią stigmą ir apsaugančiomis nuo kriminalizacijos keliamų grėsmių.
Cannabis – the most popular illegal drug in Lithuania. It‘s possession could be punishable by imprisonment up to two years. Due to an increasing amount of scientific evidence questioning the effectiveness of criminalization based drug control policies, this philosophy seem to be losing it‘s dominant status. However, it‘s still widely popular in a lot of different countries including Lithuania, so much so the punishments for it‘s violations were hardened in 2017. There are a lot of scientific studies discussing the effects of drug criminalization on a macro scale, for example, revealing how this phenomenon effects drug usage rates, number of related court cases, incarcerations, etc. However, there is a lack of research discussing how criminalization based policies effect the personal lives of people who use these illegal substances. Consequently, the criminalization of drugs fosters the environment which is ideal for spreading and reproducing negative discourses about illegal drugs and it‘s users. Along with criminalization itself, these negative discourses help to create and define the deviant label that is associated with the use of these illegal substances. Therefore, in order to understand how the deviant label affects the life of cannabis users, it‘s is important to understand the effects of both of it‘s constituting parts – the criminalization of drugs and the existing negative discourses related to the usage of cannabis. Lastly, in order to understand the full spectrum of effects that the deviant label produces, it‘s vital to uncover the coping mechanisms that are being applied by the cannabis users in order to combat these negative affects. The research was conducted using qualitative method. The population of the research – adults who use recreational cannabis. Survey sample – 12 informants. Analysis of the collected data has revealed that the criminalization of drugs reciprocally interact with the negative discourses about cannabis and it‘s users in a process of two way legitimization. Furthermore, the criminalization phenomenon also acts as a metanarrative, because it contains hidden discourses, legitimizing the institutional powers associated with it‘s implementation and application. The results of the research also revealed that the impact of criminalization at the individual level is much broader than the statistical categories currently used to describe it‘s effect on a macro level; stigmatization is the primary consequence of negative discourses about cannabis and it‘s users; the features of coping mechanisms that helps to minimize the consequences of deviant label contains measures that reduces stigmatization and protects against the threats of criminalization.