Culture and identity in Chimamanda Ngozi Adichie’s novel "Americanah" (2013) and Maya's Binyam novel : "Hangman" (2023)
Shlaieva, Karyna |
Šiame baigiamajame darbe dėmesys skiriamas kultūrai ir tapatybei Chimamandos Ngozi Adichie „Americana“ (2013) ir Majos Binyam „Hangman“ (2023) romanams. Romanas „Americanah“ (2013) apibūdina panašų siužetą ir aprašo, kaip pagrindinė veikėja, maždaug 26 metų moteris Ifemelu, susiduria su kultūriniais iššūkiais ir patiria kultūrinį šoką Jungtinėse Amerikos Valstijose Romane „Hangman“ (2023) susitelkiama į pagrindinio veikėjo kelionės patirtį, iš Jungtinių Amerikos Valstijų į neapibrėžtą vietovę Afrikoje. Pagrindinio veikėjo amžius ir vardas nenurodytas. Romane „Hangman“ (2023) kelionės patirtis svarbi, kadangi grįžta namo į Afriką po 26 metų iš Jungtinių Amerikos Valstijų. Pagrindinis veikėjas grįžta namo į Užsachario Afriką po 26 metų gyvenimo Jungtinėse Valstijose. Veikėjas patiria kultūrinį šoką ir praranda suvokimą kas yra „namai“. Pagrindinis veikėjas grįžta namo į Užsachario Afriką po 26 metų gyvenimo Jungtinėse Valstijose. Veikėjas patiria kultūrinį šoką ir praranda suvokimą kas yra „namai“. Pagrindinis darbo tikslas – palyginti du romanus, „Americana“ (2013) ir „Hangman“ (2023). Tikslui įgyvendinti, keliami šie uždaviniai: • pristatyti teoriją, nagrinėjančią kultūros ir tapatybės savokas, nagrinėjančias kultūros ir tapatybės sąvokas. • aptarti Geert's Hofstede'o kultūros dimensijas, kurios padeda ištirti dviejų romanų panašumus ir skirtumus. • aptarti Hall'o aukšto ir žemo konteksto kultūros sampratas. • palyginti imigrantų patirtį romanuose „Americana“ (2013) ir „Hangman“ (2023). Pagrindiniai tyrimo metodai yra aprašomasis ir lyginamasis. Aprašomasis metodas naudojamas teorijos pristatymui ir analizei. Lyginamasis metodas naudojamas romanų „Americana“ (2013) ir „Hangman“ (2023) skirtumams ir panašumams atskleisti. Pateikiamos santraukos lietuvių ir anglų kalbomis su paveikslų ir lentelių sąrašu. Pirmajame skyriuje pateikiama įvadinė dalis, kurioje paaiškinami tyrimo tikslai, uždaviniai ir metodai. Pirmame skyriuje pristatomos pagrindinės sąvokos ir pateikiama analitinėje dalyje naudojama teorija. Antrame skyriuje Aptariamos šios sąvokos: kultūros, kultūrinio tapatumo ir atvirkštinio kultūrinio šoko sąvokos. Trečiame skyriuje taip pat pristatomas aukšto ir žemo konteksto kultūrų vaizdavimas, kuris naudojamas apibūdinti dvi teritorijas: Afriką ir Jungtines Amerikos Valstijas. Ketvirtame skyriuje daugiausia dėmesio skiriama Geert's Hofstede'o kultūros dimensijoms, nagrinėjant aspektus romanuose „Americana“ (2013) ir „Hangman“ (2023). Penktame skyriuje pristatoma etninio tapatumo sąvoka, jos reikšmės ir kultūrų susidūrimas romanuose „Americana“ (2013) ir „Hangman“ (2023). Šeštame skyriuje pristatomos priklausymo ir atskirties sąvokos, apibrėžiant abiejų romanų makro ir mikro lygmens problemas.
This thesis focuses on culture and identity, namely in Chimamanda Ngozi Adichie's Americanah (2013) and Maya Binyam’s Hangman (2023). The novel Hangman (2023) focuses on the protagonist's experience during the journey from the United States of America to Africa (exact location is unknown). The protagonist is a man, approximately in his mid-50s; however, the name of the protagonist is not provided. The protagonist decides to come back to Africa after living in the United States for 26 years. The protagonist feels reverse cultural shock and loses the concept of “home”. Americanah (2013) illustrates a similar plot and describes how the main character, Ifemelu, who is approximately a 26-year-old woman, faces different cultural clashes, experiencing reverse culture shock in the United States. The main aim of this thesis is to compare Americanah (2013) by Chimamanda Ngozi Adichie and Hangman (2023) by Maya Binyam. To achieve the aim, the following objectives have been set: • to gather theoretical frameworks that deal with the concepts of culture and identity. • to discuss Geert Hofstede’s dimensions of culture, which help to investigate similarities and differences between two novels. • to discuss Hall's high-context culture and low-context culture. • to compare the immigrant experience in Americanah (2013) and Hangman (2023), applying the theoretical frameworks. The primary research methods are descriptive and comparative. The descriptive method is used for theoretical frameworks. The comparative method is used for understanding the difference and the similarities between two novels, Americanah (2013) and Hangman (2023). Primarily, the main concepts are explained, and the theoretical frameworks, which are used in the analytical part, are presented. Section Two describes the concepts of culture, cultural identity, and reverse culture shock. Also, Section Three presents the representation of high-context and low- context cultures, which is used for describing two countries: Africa and the United States. Section Four focuses on Greet Hofstede's culture dimensions, unpacking facets in Americanah (2013) and Hangman (2023). Section Five presents the concept of ethnic identity, its forms, and cultural clashes in Americanah (2013) and Hangman (2023). Section Six demonstrates the concepts of belonging and exclusion, outlining issues on macro- and micro- levels. Finally, are presented conclusions.