Šv. Jokūbo žiedas Lietuvoje žaliosios piligrimystės kontekste

Pasaulyje vis sparčiau augant piligrimų skaičiui, didėja ir žala piligriminėms vietovėms. Žaliosios piligrimystės judėjimas tapo svarbiu įrankiu skleisti idėją apie kitokią piligrimystę. Šis judėjimas visus kviečia religinę kelionę paversti kuo mažiau žalojančia aplinką ir šventas vietoves. Europos Taryba 1987 m. Šv. Jokūbo kelią paskelbė pirmuoju ir svarbiausiu Europos kultūriniu maršrutu. Šis kelias tęsiasi ne tik per visą Šiaurės Ispaniją, Vakarų Europą, bet pasiekė Lietuvą ir driekiasi iki pat Suomijos. 2011 m. pradėti pirmieji Šv. Jokūbo kelio ir žiedo Lietuvoje planavimo ir formavimo darbai. Po 9 metų aktyvios kelių įkūrimo veiklos, mūsų šalis gali didžiuotis keturiomis tarptautinėmis atkarpomis ir vienu vidiniu maršrutu – Šv. Jokūbo žiedu. Ar galima Šv. Jokūbo žiedui nuo pat pradžių pritaikyti žaliosios piligrimystės principus? Ar žalioji piligrimystė apskritai yra reikalinga Šv. Jokūbo žiedui?
Darbo objektas yra Šv. Jokūbo žiedo piligriminis kelias Lietuvoje. Vis labiau plintant žaliosios piligrimystės idėjoms, daugelis piligriminių vietovių pradeda taikyti ekologijos ir naujos piligrimystės principus. Formuojant Šv. Jokūbo žiedą Lietuvoje, žalioji piligrimystė gali būti sėkmingai įgyvendinta, pasitelkiant pateiktas rekomendacijas ir gerosios praktikos pavyzdžius. Dėl šios priežasties šio darbo tyrimo tikslas yra išanalizuoti žiedą žaliosios piligrimystės kontekste. Norint pasiekti tikslą, darbe naudoti šie metodai: istorinis, ikonografinis, aprašomasis, apklausos, atvejo studijos. Tyrimui atlikti taip pat buvo pasirinktas kokybinis tyrimas, kuris yra labiau tinkamas nagrinėti atvejį ar įvykį natūralioje aplinkoje. Tuo tikslu pusiau struktūrizuoto klausimyno pagalba atliktas interviu ir juo remiantis atlikta kokybinė turinio analizė. Tyrimo metu buvo apklausti 8 bažnyčių, įtrauktų į Šv. Jokūbo žiedą Lietuvoje, atstovai. Apžvelgus mokslinę literatūrą ir šaltinius pastebima, jog žalioji piligrimystė skatina piligrimus keliauti atsakingiau, atrasti iš naujo ryšį su gamta, paremti vietinius gyventojus, pritaikyti ekologijos principus kiekvieną kelionės dieną ir net jai pasibaigus. Žaliosios piligrimystės judėjimas apima vis daugiau šalių. Įkurtos organizacijos siekia, kad tokios svarbios piligriminės vietovės kaip Santjago de Kompostela (Ispanija) ir Jeruzalė (Izraelis) būtų išsaugotos ateities kartoms. Išanalizavus Šv. Jokūbo žiedą Lietuvoje sudarančias vienuolika bažnyčių ir Šv. Jokūbo Vyresniojo kulto raišką Šv. Jokūbo žiedo kontekste nustatyta, jog daugiausiai šventovių priklauso Kaišiadorių vyskupijai: Joniškio, Onuškio, Punios ir Žiežmarių. Žiedą sudaro devynios mūrinės ir dvi medinės šventovės, iš jų aštuonios bažnyčios yra dvibokštės. Dažniausiai sutinkami architektūros stiliai: vėlyvasis barokas, klasicizmas, neogotika. Bažnyčiose dažniausiai aptinkamos meninės vertybės yra paveikslai ir skulptūros. Šv. Jokūbas Vyresnysis juose vaizduojamas kaip vyresnio amžiaus vyras žilstančiais plaukais, ilga barzda, rankose visada laiko ilgą piligrimo lazdą su apvalia viršūne ir knygą. Į žiedą įtrauktos tiek Šv. Jokūbo Vyresniojo, tiek ir Šv. Jokūbo Jaunesniojo titulo parapijos. Atliktas empirinis tyrimas parodė, jog Šv. Jokūbo žiedui priklausančių šventovių atstovai dar nepajuto didelio pokyčio, šias bažnyčias įtraukus į naujai formuojamą piligriminį maršrutą. Tačiau jie norėtų būti labiau įtraukti į šią veiklą. Šiuo atveju tai teikia vilčių toliau sėkmingai vystyti Šv. Jokūbo žiedą ir kviesti vietines bendruomenes aktyviau prisidėti prie žiedo kūrimo. Pastebima, jog vasaros metu į kai kurias parapijas atvyksta daugiau piligrimų, kurie keliauja Šv. Jokūbo keliu. Tyrimas parodė, jog didžioji dalis respondentų nėra girdėję apie žaliąją piligrimystę. Tačiau atsakiusieji teigiamai vertina interviu metu pateiktus žaliosios piligrimystės principus. Daugelis jų sutinka, jog bažnyčia turi skatinti savo parapijiečius išsaugoti aplinką. Tyrimas suteikia vilčių, jog tai galėtų būti puiki galimybė kalbėti apie kitokią piligrimystę dar tik plėtojant Šv. Jokūbo žiedą Lietuvoje.

In the world, as the number of pilgrims is increasing, the damage to the pilgrimage areas is increasing too. The green pilgrimage movement became an important instrument to spread an idea about different pilgrimage. The movement invites others to make the religious journey less damaging for the environment and the sacral areas. In 1987 the Council of Europe declared that St. James Way as the first and the most important European cultural route. This route continues from the north of Spain via Western Europe, through Lithuania further north – as far as Estonia and Finland. In 2011, in Lithuania, the establishing works were started. Today, our country can be proud of four international and one internal route – St. James Ring. However, is Green Pilgrimage necessary for St. James Ring? Could this be implemented? St. James Ring in Lithuania is the object of the work. With the growing spread of the idea of green pilgrimage, many pilgrimage sites have begun to apply the principles of ecology and new pilgrimage. By forming St. James Ring in Lithuania green pilgrimage can be successfully implemented, by using the provided recommendations, and examples of good practice. For this reason, the research aims to investigate the Ring in the context of green pilgrimage. To achieve the aim of the work historical, iconographic, descriptive, survey, case study methods were used. Also, qualitative research was used in this work. This research is more suitable to consider a situation or incident in a real environment. A semi-structured interview was created and conducted with Qualitative Content Analysis. Eight representatives of churches were interviewed, in the course of the survey. The churches are included in St. James Ring in Lithuania. An overview of scientific literature and other sources has revealed that green pilgrimage encourages pilgrims to travel more responsibly, to discover a new connection with nature, to support local people and to apply the principles of ecology in our activities every day. The green pilgrimage movement is growing with every day. Organizations based in Europe seek to help to preserve pilgrimage sites such as Santiago de Compostela (Spain) and Jerusalem (Israel). Having analysed 11 churches, and the cult of St. James the Great in context of St. James Ring, it is observed that most of the churches belong to the diocese of Kaišiadoriai. It is Joniškis, Onuškis, Punia and Žiežmariai churches. The Ring consists of nine brick and two wooden shrines, eight churches of the Ring are with two towers. The most commonly found architectural styles are late baroque, classicism, and neo-gothic. The most common art treasures found in churches are paintings and sculptures. St. James the Greater is depicted in them as an older man with grey hair and a long beard. He always holds a long pilgrim‘s stick with a round top and a book. The Ring includes the parishes of St. James the Great and St. James the Less. An Empirical Study has shown that churches do not feel a big difference that they are included in St. James Ring. However, they would like to be more involved in these activities. In this case, it gives hope for the further successful development of the St. James Ring and for inviting local communities to contribute to the creation of the Ring. Also, it is known that during summertime, more pilgrims who walk St. James Way visit parishes. The research has shown that the majority of respondents had not heard about green pilgrimage. However, respondents welcome the principles of green pilgrimage. They were presented during the interviews. Many of them agree that the church must encourage its parishioners to preserve the environment. The study gives hope that this could be a great chance to talk about a different pilgrimage in the development of the St. James Ring in Lithuania.