Sėklos normos ir tręšimo įtaka sėjamojo grikio (Fagopyrum escelentum Moench) vystymuisi ir produktyvumui
Kandratavičius, Kazimieras |
Lauko eksperimentas atliktas 2022 m. ūkininkės Daivos Kandratavičienės ūkyje, esančiame Kiškelių kaime, Anykščių rajone. Eksperimento lauko dirvožemis išplautžėmis (Luvisols), priesmėlis (Žemės informacinė sistema, 2022). Tyrimo objektas: skirtingomis sėklos normomis ir skirtingai NPK trąšomis patręštas pasėlis. Tyrimo tikslas: Nustatyti sėklos normos ir tręšimo įtaką sėjamojo grikio morfometriniams rodikliams ir derlingumui. Tyrimo uždaviniai: ●nustatyti skirtingų sėklos normų ir makroelementinių trąšų poveikį sėjamojo grikio morfometriniams rodikliams; ●nustatyti ir palyginti sėklos normos ir makroelementinių trąšų įtaką sėjamojo grikio derlingumui. Tyrimo metodai: dviejų veiksnių lauko eksperimente buvo tirtos trys sėjamųjų grikių sėklos normos (A veiksnys) ir du tręšimo kompleksinėmis trąšomis variantai. Duomenų statistinis patikimumas įvertintas kiekybinių požymių dviejų veiksnių dispersinės analizės metodu (ANOVA), naudojant programinį paketą SELEKCIJA (Tarakanovas, Raudonius, 2003).. Tyrimo rezultatai: eksperimento metu nustatyta, kad pasėlio tankumas esmingai didėjo, didinant sėklos normą, bet nepriklausė nuo naudotos NPK trąšų normos dydžio. Esmingai daugiau žiedynų (3,5–4,5 vnt.) ir tuščių grūdų (apie 60 %) augaluose nustatyta tankesniuose (3,0 ir 3,5 mln. vnt. ha -1 sėklos normos) ir didesne N12 P36 K68 trąšų norma patręštuose grikių pasėliuose. Tręšimas NPK trąšomis 1000 grūdų masei esminės įtakos neturėjo. Didesnės 1000 grūdų masės grikiai subrendo retesniame pasėlyje, bet esmingai didžiausias derlingumas nustatytas 3,5 mln. vnt. ha -1 sėklos normos, didesne N12 P36 K68 trąšų norma patręštame grikių pasėlyje. Reikšminiai žodžiai: Sėjamasis grikis, sėklų norma, tręšimas, produktyvumas.
The field experiment was carried out in 2022. on the farm of farmer Daiva Kandratavičienė, located in the village of Kiškelės, Anykščiai district. The soil of the experimental field is loess (Luvisols), sandy loam (Earth Information System, 2022). Research object: a crop fertilized with different seed rates and different NPK fertilizers. The purpose of the study: To determine the influence of seed rate and fertilization on the morphometric indicators and yield of sowing buckwheat. Research tasks: ●determine the effect of different seed rates and macronutrient fertilizers on the morphometric indicators of sowing buckwheat; ●determine and compare the influence of seed rate and macronutrient fertilizers on the productivity of sowing buckwheat. Research methods: in a two-factor field experiment, three seed rates of sowing buckwheat (factor A) and two variants of fertilization with complex fertilizers were studied. The statistical reliability of the data was assessed by the method of two-factor variance analysis (ANOVA) of quantitative characteristics, using the software package SELECTION (Tarakanovas, Raudonius, 2003). Research results: during the experiment, it was found that the density of the crop significantly increased by increasing the seed rate, but it did not depend on the size of the used NPK fertilizer rate. Significantly more inflorescences (3.5-4.5 units) and empty grains (about 60%) were found in plants with denser (3.0 and 3.5 million units ha -1 seed rate) and higher N12 P36 K68 fertilizer rate in fertilized buckwheat crops. Fertilization with NPK fertilizers had no significant effect on the weight of 1000 grains. Larger 1000-grain buckwheat matured in a rarer crop, but essentially the highest yield was set at 3.5 million. pcs ha -1 seed rate, with a higher rate of N12 P36 K68 fertilizer in the fertilized buckwheat crop. Key words: Sowing buckwheat, seed rate, fertilization, productivity.