Lietuvos politinių partijų požiūris į dirbtinio intelekto naudojimą politinėje komunikacijoje
Česnulevičienė, Aliona |
Pastaruoju metu technologijos sparčiai tobulėja, todėl XXI amžiuje palaipsniui pasaulyje išplito dirbtinio intelekto naudojimas įvairiose srityse. Dirbtinis intelektas yra naudojamas kasdieniame žmonių gyvenime, automatizuojant tam tikrus procesus, mokslinėje veikloje bei įvairiose profesinėse veiklose, kuomet tokiu būdu gali būti palengvinamas žmonių darbas ir taupomi įvairūs resursai. Išplitus dirbtiniam intelektui, jis pradėtas naudoti ir politinėje komunikacijoje, kaip pagalbinė priemonė komunikacijos strategijos, įvairių pranešimų rengimui bei rinkėjų aktyvumo ir nuotaikų analizei. Ši tema suteikia galimybę išsamiai analizuoti Lietuvos politinių partijų požiūrį į dirbtinio intelekto naudojimą politinėje komunikacijoje, kadangi atsižvelgiant į nuolat augančią dirbtinio intelekto naudojimo svarbą politinėje komunikacijoje tema tampa aktualia šiuolaikinėje visuomenėje. Pagrindiniai tyrimo klausimai į kuriuos yra atsakoma darbe yra šie: Kaip Lietuvos politinės partijos vertina dirbtinio intelekto naudojimą politinėje komunikacijoje? Kokiais dirbtinio intelekto įrankiais naudojasi Lietuvos politinės partijos politinėje komunikacijoje? Kokios atsiveria galimybės Lietuvos politinėms partijoms naudojantis dirbtiniu intelektu politinėje komunikacijoje? Kokios gali kilti grėsmės Lietuvos politinėms partijoms naudojantis dirbtiniu intelektu politinėje komunikacijoje? Kokios etinės problemos gali kilti Lietuvos politinėms partijoms naudojantis dirbtiniu intelektu politinėje komunikacijoje? Darbo objektas – Lietuvos politinių partijų dirbtinio intelekto naudojimas politinėje komunikacijoje. Darbo tikslas – išanalizuoti, koks yra Lietuvos politinių partijų požiūris į dirbtinio intelekto naudojimą politinėje komunikacijoje bei aptarti kokios galimybės ir grėsmės gali kilti naudojantis juo. Tyrimo metodologija ir metodai. Tyrimui atlikti pasirinkta kokybinė tyrimo prieiga, siekiant atsakyti į pagrindinius tyrimo klausimus. Darbe taikyti šie tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė, pusiau struktūruotas ekspertinis interviu bei turinio analizė, analizuojant „The New York Times“ ir „Politico“ naujienų portaluose publikuotus straipsnius apie dirbtinio intelekto naudojimą politinėje komunikacijoje. Darbo struktūra. Šį darbą sudaro 5 pagrindinės dalys – įvadas, mokslinės literatūros apžvalga, metodologija, empirinis tyrimas ir išvados. Tyrimo rezultatai. Dirbtinis intelektas kol kas nėra plačiai naudojamas Lietuvos politinių partijų politinėje komunikacijoje, tačiau ateityje turi didelį potencialą bei suteikia plačias galimybes jo pagalba segmentuoti auditorijas, analizuoti didelius kiekius duomenų ir rengti komunikacinius tekstus. Dėl galimos manipuliacijos ir dezinformacijos naudojantis dirbtiniu intelektu politinėje komunikacijoje, teisinio bei etinio reguliavimo stokos kuriant dirbtinio intelekto strategijas ir turinį politinėje komunikacijoje kyla grėsmė demokratijai, kuri šiuolaikinei visuomenei yra itin svarbi. Svarbu teisiškai reguliuoti dirbtinio intelekto naudojimą politinėje komunikacijoje. Nereguliuojant dirbtinio intelekto naudojimo politinėje komunikacijoje kyla daug grėsmių dėl informacijos teisingumo, sąžiningumo, skaidrumo bei rinkėjų teisingo informavimo.
In recent times, technology has rapidly advanced, leading to the gradual spread of artificial intelligence usage across various fields worldwide in the 21st century. Artificial intelligence is now a part of everyday human life, automating certain processes, supporting scientific research, and enhancing professional activities to simplify human tasks and conserve resources. With the proliferation of artificial intelligence, it has also been integrated into political communication, where it serves as an auxiliary tool for developing communication strategies, preparing various messages, and analyzing voter engagement and sentiment. This topic provides an opportunity to thoroughly examine the perspectives of Lithuanian political parties on the use of artificial intelligence in political communication, as the importance of artificial intelligence in this area is continually increasing, making it a relevant issue in modern society. The main research questions addressed in this study are as follows: How do Lithuanian political parties view the use of artificial intelligence in political communication? What are the potential applications of artificial intelligence by Lithuanian political parties in political communication? Which artificial intelligence tools are used by Lithuanian political parties in their communication efforts? What opportunities does artificial intelligence present for Lithuanian political parties in political communication? What potential risks could arise for Lithuanian political parties using artificial intelligence in political communication? What ethical issues could emerge for Lithuanian political parties using artificial intelligence in political communication? How might the use of artificial intelligence by Lithuanian political parties in political communication influence voter behavior? The object of this study is the use of artificial intelligence by Lithuanian political parties in political communication. The objective of this study is to analyze Lithuanian political parties' attitudes toward artificial intelligence usage in political communication and to discuss the potential opportunities and risks associated with it. Methodology and methods. A qualitative research approach was chosen to address the primary research questions. The study employed several research methods: analysis of scientific literature, semi-structured expert interviews, and content analysis of Lithuanian political parties' communication on social media, examining their programs, public statements, and the methods and tools they use in communication. Structure of the work. This thesis comprises five main parts: introduction, literature review, methodology, empirical research, and conclusions. Research results. Artificial intelligence is not yet widely used in the political communication of Lithuanian political parties, but it holds significant potential for the future, offering extensive opportunities in segmenting audiences, analyzing large amounts of data, and preparing communication texts. However, due to potential manipulation and misinformation risks when using artificial intelligence in political communication, along with the lack of legal and ethical regulations for developing artificial intelligence strategies and content in this field, there is a threat to democracy, which is of utmost importance to modern society. It is crucial to legally regulate the use of artificial intelligence in political communication. Without such regulation, numerous risks emerge, including concerns about the accuracy, fairness, transparency of information, and the proper informing of voters.