Jaunų suaugusiųjų religingumo ryšys su pirmenybės teikimu renkantis religinį suderinamumą su psichologu ir religiškai kompetentingą psichologą
Vainauskaitė, Indrė |
Tyrimo problema. Jaunų suaugusiųjų pirmenybės teikimas renkantis religinį suderina-mumą su psichologu ir religiškai kompetentingą psichologą yra dvi aktualios sritys siekiant iš-siaiškinti priimtiniausius religinės integracijos būdus. Jų sąsajos su religingumu tyrimas svarbus siekiant pagerinti įvairius jaunų suaugusiųjų psichologinės gerovės aspektus ir formuojant pasitikė-jimą psichologu bei padėti psichologams geriau suvokti, kokią svarbą reikėtų teikti jaunimo reli-gingumui. Tyrimo tikslas. Įvertinti sąsają tarp jaunų suaugusiųjų religingumo ir pirmenybės teikimo religiniam suderinamumui su psichologu ir religiškai kompetentingam psichologui. Tyrimo hipotezės. 1. Labiau išreikštas jaunų suaugusiųjų religingumas ir jo aspektai sie-jasi su stipresniu pirmenybės teikimu renkantis religinį suderinamumą su psichologu. 2. Labiau išreikštas jaunų suaugusiųjų religingumas ir jo aspektai siejasi su stipresniu pirmenybės teikimu renkantis religiškai kompetentingą psichologą. 3. Labiau išreikštas jaunų suaugusiųjų religingumas ir jo aspektai siejasi su stipresniu pirmenybės teikimu renkantis religiškai kompetentingą psicholo-gą palyginus su pirmenybės teikimu renkantis religinį suderinamumą su psichologu. Tyrimo metodologija. Tyrime dalyvavo 166 jauni suaugusieji (124 moterys ir 36 vyrai). Tyrime naudoti Huber ir Huber (2012b) Centrinio religingumo skalė (angl. The Centrality of Religiosity Scale) ir Swift ir Callahan (2010) tikimybių įvertinimo (angl. probability discounting) metodas. Tyrimo rezultatai. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad labiau išreikštas jaunų suaugusiųjų religingumas ir jo aspektai siejasi su stipresniu pirmenybės teikiamu renkantis religinį suderinamumą su psichologu ir religiškai kompetentingą psichologą. Labiau išreikštas moterų religingumas ir dauguma jo aspektų (ideologinis religingumas, vieša ir privati religinė praktika bei religinė patirtis) siejasi su stipresniu pirmenybės teikiamu renkantis religiškai kompetentingą psichologą palyginus su pirmenybės teikimu renkantis religinį suderinamumą su psichologu. Vyrų grupėje toks ryšys tarp religingumo ir stipresnio pirmenybės teikimo renkantis religiškai kompetentingą psichologą palyginus su pirmenybės teikimu renkantis religinį suderinamumą su psichologu nenustatytas.
Problem. The young adult’s preference choosing religious similarity with the psycholo-gist and the religiously competent psychologist are two relevant areas for identifying the most ac-ceptable ways of religious integration. Research into their relationship with religiosity is important for improving various aspects of the psychological well-being of young adults, building trust in psychologists, and helping psychologists to better understand the importance of religiosity among young people. The aim of the study. Assess the relationship between young adults' religiosity and their preference choosing religious similarity with the psychologist and the religiously competent psy-chologist. Hypotheses. 1. More pronounced religiosity among young adults and its aspects are asso-ciated with a stronger preference for choosing religious similarity with the psychologist. 2. More pronounced religiosity among young adults and its aspects are associated with a stronger prefer-ence for choosing the religiously competent psychologist. 3. More pronounced religiosity among young adults and its aspects are associated with a stronger preference for choosing the religiously competent psychologist compared to a preference for choosing religious similarity with the psy-chologist. Methodology. The study involved 166 young adults (124 women and 36 men). The study used Huber and Huber's (2012b) The Centrality of Religiosity Scale and Swift and Callahan's (2010) probability discounting method. Results. The results of the study revealed that more pronounced religiosity of young adults and its aspects is related to stronger preference for choosing religious similarity with the psychologist and religiously competent psychologist. More pronounced religiosity of women and most of its aspects (ideological religiosity, public and private religious practice, and religious experience) is related to stronger preference for choosing religious similarity with the psychologist compared to the preference for choosing the religiously competent psychologist. In the group of men, no such connection was found between religiosity and a stronger preference for choosing religious similarity with the psychologist compared to the preference for choosing religiously competent psychologist.