Privačios žemės ūkio paskirties žemės įsigijimas Lietuvoje

Tyrimo objektas: LR teisės aktuose įtvirtinta privačios žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo tvarka ir šio proceso apimtys bei ypatumai Lietuvoje. Tyrimo tikslas: atlikti privačios žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo Lietuvoje analizę. Tyrimo uždaviniai: 1. Išanalizuoti privačios žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo apimtis ir pagrindinius rinkos ypatumus. 2. Išnagrinėti privačios žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo tvarką ir jos raidą Lietuvoje, palyginant su kitų užsienio šalių patirtimis. 3. Išanalizuoti privačios žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo proceso privalumus ir trūkumus. 4. Atlikti privačios žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo SSGG analizę, bei pateikti pasiūlymus šio proceso tobulinimui. Tyrimo metodai: atliekant tyrimą buvo naudojami mokslinės literatūros ir teisės aktų, statistinės, lyginamosios, SSGG analizės, struktūruoto interviu bei apibendrinimo ir loginio abstrachavimo metodai. Tyrimo rezultatai: pirmoje dalyje remiantis 2018 – 2023 metų duomenimis išanalizuotos privačios žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo apimtys ir pagrindiniai rinkos ypatumai. Antroje tyrimo dalyje išanalizuota privačios žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo tvarka ir jos raida Lietuvoje bei užsienio šalių patirtis šiuo klausimu. Trečioje dalyje pasitelkiant interviu metodą ir apklausus ekspertus išsiaiškinti privačios žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo proceso privalumai ir trūkumai ir ketvirtoje dalyje apibendrinant atlikto tyrimo rezultatus atlikta privačios žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo proceso SSGG analizė. Pagrindinės išvados:

1. Tyrimu metu nustatyta, kad nors ir privačios žemės ūkio paskirties žemės dalis analizuojamu laikotarpiu (2018-2023 metais) Lietuvoje sumažėjo (1,08 proc.), tačiau ji vis tiek sudarė didžiausią dalį apie 95-94 proc. nuo bendro žemės ūkio paskirties žemės ploto. Tuo tarpu įregistruotų žemės ūkio paskirties žemės sklypų skaičius sumažėjo 2,9 proc. Tai galėjo lemti derlingos žemės ūkio paskirties žemės pasiūlos mažėjimas ir paklausos augimas, kas įtakojo ir šios žemės augančias kainas kuomet nuo 2018 iki 2022 metų 1 ha žemės ūkio paskirties žemės vidutinė kaina padidėjo net 18,3 proc., t.y. nuo 2966,92 Eur/ha iki 3509,69 Eur/ha.
2. Teisiškai reglamentuota pirmumo galimybe įsigyti žemės ūkio paskirties žemę naudojasi pakankamai nemažas skaičius asmenų tame tarpe ir ūkininkų. Per analizuojamą laikotarpį (2018-2022 metus) išduotų leidimų įsigyti žemės ūkio paskirties žemę skaičius padidėjo 49,7 proc., o išduodamų pažymų apie pasinaudojimą pirmumo teise skaičius per analizuojamą laikotarpį išaugo net kiek daugiau nei 2 kartus. Toks gana didelis per išduodamų leidimų ir pažymų išdavimo apimtis pasižymintis žemės ūkio paskirties žemės rinkos judėjimas lėmė ir tai, jog analizuojamu laikotarpiu vyko gana ženklus ūkių stambėjimo procesas.
3. Lietuvoje esminis teisės aktas reglamentuojantis privačios žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo tvarką yra LR Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymas, kuriame įtvirtinti žemės ūkio paskirties žemės galimo įsigyti ploto ribojimai ir pirmumo teisė šią žemę įsigyti.
4. Pirmumo teisė įsigyti žemės ūkio paskirties žemės sklypą egzistuoja ne tik Lietuvoje, bet ir kai kuriose kitose ES šalyse-narėse, tai Latvijoje, Lenkijoje, Prancūzija, Rumunijoje, Slovėnijoje, Švedijoje, bei Vengrijoje. Skiriasi tik pirmenybės eiliškumas. Taip pat tokiose šalyse kaip Latvija, Lenkija, Portugalija ir Vengrija egzistuoja ir maksimaliai galimo įsigyti žemės ūkio paskirties žemės ploto ribojimai.
5. Tyrimo metu atlikus ekspertinę apklausą nustatyta, kad pagrindiniai ribojimų, taikomų žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo procese, privalumai yra kelio didelei žemės ūkio paskirties žemės koncentracijai vienose rankose užkirtimas, o taip pat galimybių mažų ūkių plėtrai ir konkurencijai su stambiais ūkiais suteikimas. Pagrindiniai žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo ribojimų trūkumai yra tai, jog tokie ribojimai gali sąlygoti investicijų į žemės ūkį mažinimą, neefektyvų žemės ūkio paskirties žemės pasiskirstymą ir laisvos konkurencijos ribojimą.
6. Atlikus privačios žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo proceso ir apimčių stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių analizę, galima teigti, kad šio proceso stiprybė yra ta, jog juo siekiama apsaugoti žemės ūkio paskirties žemę, skatinti smulkių ūkininkų veiklą, kontroliuoti žemės ūkio paskirties žemės pardavimą. Silpnybė - tai proceso sudėtingumas bei apribojimai juridiniams asmenims, kas sudaro nevienodos sąlygos šio proceso dalyviams. Tuo tarpu galimybės - tai didinti žemės ūkio paskirties žemės naudojimo efektyvumą, užtikrinti socialinį teisingumą ir apsaugoti aplinką, na ir grėsmės – galimos spekuliacijos žeme, kaimo vietovių nykimas ir aplinkosaugos problemos.

Research object: The legal acts of the Republic of Lithuania establish the procedure for the acquisition of private agricultural land and the scope and features of this process in Lithuania. Research aim: to analyze the acquisition of private agricultural land in Lithuania. Objectives: 1. Analyze the volume of acquisition of private agricultural land and the main features of the market 2. To examine the procedure for the acquisition of private agricultural land and its development in Lithuania, in comparison with the experiences of other foreign countries 3. Analyze the advantages and disadvantages of the private agricultural land acquisition process 4. To perform a SWOT analysis of the acquisition of private agricultural land, and to submit proposals for the improvement of this process. The methods of the research: during the research scientific literature and legal acts, statistical, comparative, SWOT analysis, structured interview and generalization methods are used. Research results: in the first part, based on the data of 2018-2023, the volume of acquisition of private agricultural land and the main features of the market are analyzed. The second part of the study analyzes the procedure for the acquisition of private agricultural land and its development in Lithuania, as well as the experience of foreign countries in this regard. In the third part, using the interview method and interviewing experts, the advantages and disadvantages of the private agricultural land acquisition process were found out, and in the fourth part, summarizing the results of the research, a SWOT analysis of the private agricultural land acquisition process was carried out. Main conclusions:

1. During the research, it was found that although the share of private agricultural land in the analyzed period (2018-2023) in Lithuania decreased (1.08%), it still accounted for the largest share of about 95-94%. from the total area of agricultural land. Meanwhile, the number of registered agricultural land plots decreased by 2.9 percent. This could be caused by the decrease in the supply of fertile agricultural land and the increase in demand, which also influenced the rising prices of this land, when from 2018 to 2022 the average price of 1 ha of agricultural land increased by as much as 18.3 percent, i.e. from 2966.92 Eur/ha to 3509.69 Eur/ha.
2. A significant number of persons, including farmers, use the legally regulated right of way to purchase agricultural land. During the analyzed period (2018-2022), the number of permits to purchase agricultural land increased by 49.7 percent, and the number of issued certificates of right of way increased by more than 2 times during the analyzed period. Such a relatively large movement of the agricultural land market, characterized by the volume of issued permits and certificates, led to the fact that during the analyzed period there was a rather significant process of enlargement of farms.
3. In Lithuania, the fundamental legal act regulating the procedure for the acquisition of private agricultural land is the Law on the Acquisition of Agricultural Land of the Republic of Lithuania, which establishes restrictions on the available area of agricultural land and the right of priority to acquire this land.
4. The right of first refusal to purchase an agricultural plot of land exists not only in Lithuania, but also in some other EU member states, i.e. Latvia, Poland, France, Romania, Slovenia, Sweden, and Hungary. Only the order of preference differs. Also, in countries such as Latvia, Poland, Portugal and Hungary, there are also restrictions on the maximum area of agricultural land that can be purchased.
5. During the research, an expert survey found that the main advantages of the restrictions applied in the process of acquiring agricultural land are preventing a large concentration of agricultural land in one hand, as well as providing opportunities for the development of small farms and competition with large farms. The main disadvantages of restrictions on the acquisition of agricultural land are that such restrictions can lead to the reduction of investment in agriculture, inefficient distribution of agricultural land and restriction of free competition.
6. After analyzing the strengths, weaknesses, opportunities and threats of the private agricultural land acquisition process and scope, it can be said that the strength of this process is that it aims to protect agricultural land, promote the activities of small farmers, and control the sale of agricultural land. Weakness is the complexity of the process and limitations for legal entities, which create unequal conditions for the participants of this process. Meanwhile, the opportunities are to increase the efficiency of the use of agricultural land, ensure social justice and protect the environment, and the threats are possible land speculation, the destruction of rural areas and environmental problems.