Russification in Ukraine: history of the russification of Ukrainians
Tsymbaliuk, Vladyslav |
Rusija savo informacinį karą nusprendė išplėsti į Afrikos žemyną, kai paaiškėjo, jog šiame konflikte ji nesulauks jokios Vakarų pagalbos. Šis sprendimas neturėtų būti priimamas lengvabūdiškai. Nepaisant to, kad į Afrikos šalis Ukraina eksportuoja didelį kiekį grūdų, šiam žemynui vis tiek didelę įtaką daro Rusija. Tai matyti ir iš šio regiono gyventojų išsakytos nuomonės apie konfliktą Ukrainoje. Aktyviai padėdama Afrikos tautoms bei tvirtindama, kad kovoja su kolonialistais, Sovietų Sąjunga bandė plėsti savo įtaką šiame žemyne. Dar ir dabar rusai gvildena šį labai ginčytiną klausimą. Kadangi Rusijai priešinasi Vakarų tautos, kurios kadaise turėjo kolonijas Afrikoje, afrikiečiai rusus laiko kovotojais su kolonistais. Dėl didelės Vakarų paramos, Ukraina yra kolonialistų vertinama kaip marionetė. Į tai, kad Rusija buvo ir tebėra kolonijinė imperija, dažnai nėra atsižvelgiama, o jos elgesys su kolonizuotomis tautomis, tarp jų ir su ukrainiečiais, jos kolonijinės kontrolės metu, paprastai neaptariamas dėl to, jog Rusija neturėjo užjūrio kolonijų.
Posovietinis regionas ir Rusijos imperijos, o vėliau Sovietų Sąjungos okupuotos tautos paprastai neįtraukiamos į pasaulinio kolonializmo ir dekolonizacijos istoriją ir geografiją. Nepaisant to, pastarojo meto įvykiai, tokie kaip tebesitęsiančios Sovietų Sąjungos žlugimo pasekmės ir Rusijos, kaip neo-imperialistinio regioninio hegemono, iškilimas, padeda pabrėžti post kolonializmą kaip stiprią teorinę struktūrą tam tikrų klausimų analizei. Šių klausimų šaknys gali būti posovietinių valstybių kolonijinė praeitis, taip pat rusų ar sovietinio kolonializmo palikimas. Pasauliniame kontekste tai iškelia posovietines valstybes šalia kitų post-kolonijinių visuomenių.
Įvykiai iki 2013–2014 m. Euromaidano revoliucijos, jos metu bei įvykiai po atskleidė post kolonijinę padėtį Ukrainoje, parodydami nuolatines de-kolonizuotos valstybės kovas siekiant išlaikyti savo suverenitetą bei nepriklausomybę nuo buvusio revanšistinio metropolio. Net ir tapusi nuo Rusijos nepriklausoma tauta, Ukraina vis dar išlaikė daugelį ankstesnės kolonijinės priklausomybės aspektų, ypač savimonės ir mąstysenos srityse. Nepaisant plačiai paplitusio nepasitenkinimo sovietiniu režimu, nemaža dalis gyventojų vis dėlto turėjo sovietinę tapatybę, kuri iš esmės buvo jiems primesta.
Russia decided to expand its informational war to the African continent because it was clear that it would not receive any help from the West in this conflict. This decision should not be taken lightly. Despite being one of the biggest export destinations for Ukrainian grain, Africa is heavily influenced by Russia. It is evident in the opinions expressed on the conflict in Ukraine by people in this region. While actively assisting African nations while claiming to be fighting colonialists, the USSR was trying to expand its influence in these nations. Even now, the Russians are pursuing this very contentious issue. Because they are opposed by Western nations that once held colonies in Africa, they are seen by Africans as fighters against the colonizers. As a result of Western support, Ukraine is seen by the colonizers as a puppet. The fact that Russia was and still is a colonial empire is frequently disregarded, and the treatment of colonized peoples, including Ukrainians, during its colonial control, is typically unmentioned, because Russia did not have any overseas colonies.
The post-Soviet region and the nations that were occupied by the Russian Empire and then the Soviet Union are typically excluded from histories and geographies of global colonialism and decolonization. However, recent events, such as the ongoing consequences of the collapse of the Soviet Union and Russia's emergence as a neo-imperialist regional hegemon, have helped to highlight postcolonialism as a potent theoretical structure for the analysis of certain issues that may have roots from the colonial past of the post-Soviet states and also the legacy of Russian or Soviet colonialism putting them next to other post-colonial societies in a global context.
Events leading up to and during the 2013–2014 Euromaidan Revolution and events after have made the postcolonial situation in Ukraine more clear and exposed, highlighting the continuous struggles of a decolonized state to maintain its independence and sovereignty from a revanchist former metropole. Even after becoming a state-independent nation, Ukraine still retained many facets of its prior colonial dependence, particularly in the areas of self-awareness and mindset. Despite widespread unhappiness with the Soviet regime, a sizable portion of the populace nevertheless had a Soviet identity that was forced on them.