A place of resistance, a place of alternative: affect and the construction of space in an occupied forest

The aim of this paper is to analyse how through affect, space and place are constructed in one group of environmental activism. The objectives of the research are to analyse the ways that togetherness is constructed in the group, how it relates to and translates in the space that is constructed, how space on its behalf reflects back on the sensing bodies that construct it. Through the ethnographic data gathered applying the methods of participant observation, observation, interviews, both formal as well as informal, this paper is aiming to look into the ways that the participants of one environmental activism group based in a forest in Germany, construct their togetherness, space and the perception thereof, or place and how the spacial practice affects the bodies themselves. Theoretical base for this paper is provided by a combination of affect theory and anthropology of space and place for the most part, however, a considerable amount of research on social movements, anarchism and space construction in anarchist sites, kinship studies, disaster anthropology, power have provided the basis for situating and understanding some of the things that were taking place in the field. Researchers, working in the field of social movements and activism have mentioned time and again the affective solidarities, big feelings, emotions as being the basis of engagement in social movements, while the participants of the fieldwork were talking about their feelings, space practices and caring, this work is an attempt to combine these two lines of research that were emerging. Theoretical framework for the thesis is discussed in the first chapter of this paper. The methods that were used to gather the data for this paper were mainly those of participant observation and observation, semi-structured, unstructured interviewing and informal conversations. The field, practical aspects of the fieldwork, methodology and ethics are discussed in the second chapter of this thesis. Throughout the ethnography, to which the third part of this thesis is dedicated, there's an attempt to understand how people in the field construct their togetherness, how they construct the space that is the Green Forest Occupation, how within this space the place emerges, with the notions of home and family, what place it has within the terrain it is situated in, and how the space itself shapes, if at all, subjects that are creators thereof. In the conclusion it is discussed how conceived space and perceived one do not coincide and that the reasons thereof are those connected to the cultural situatedness of the bodies that come to produce the space, that have been shaped and affected by the space they aim to construct alternative for.

Šiame darbe analizuojama, kaip vienoje aplinkosaugos aktyvizmo grupėje konstruojama erdvė ir vieta pasitelkiant afektą. Šio tyrimo uždaviniai yra išanalizuoti, kokiais būdais konstruojamas grupės bendrumas, kaip ši bendrystė sąveikauja arba reiškiasi konstruojamoje erdvėje ir kaip erdvė savo ruožtu reiškiasi jaučiančiuose kūnuose, kurie ją konstruoja. Taigi pasitelkus dalyvaujamojo stebėjimo, stebėjimo, interviu - formalaus ir neformalaus, metodais surinktą etnografinę medžiagą siekiama pažvelgti į tai, kokiais būdais gamtosaugos aktyvistų grupė, įsikūrusi miške Vokietijoje, konstruoja bendrystę, erdvę ir kaip ją patiria. Teoriniu šio darbo pagrindu tapo afekto antropologija bei erdvės ir vietos antropologija, tačiau nemaža dalis šio darbo metodologijai ir analizei pasitarnavusios medžiagos pritraukta iš antropologijos, tyrinėjančios socialinius judėjimus, anarchizmą (ir erdvės konstravimą anarchistinėse erdvėse), giminystę, galios kategorijos pritrauktos iš filosofijos lauko. Visa ši medžiaga buvo naudinga siekiant suprasti, kas vyksta tiriamajame lauke. Žvelgiant į teorinį lauką dėmesys nukrypo į ne vieno socialinius judėjimus tyrinėjančio antropologo nuorodą, kad solidarumas, konstruojamas per afektą, stiprūs jausmai ir emocijos yra tai, kas pasitarnauja angažuojantis socialiniuose judėjimuose. Mano tyrimo lauko dalyviai savo ruožtu kalbėjo apie jausmus, erdvės kūrimo praktikas ir rūpestį. Šis darbas atsirado šių laukų sandūroje, tiriamajame lauke regint afekto, erdvės ir vietos sąsajas. Teorinės prieigos ir literatūra aptariama pirmojoje šio darbo dalyje. Duomenys šiam tyrimui buvo surinkti atliekant dalyvaujamąjį stebėjimą, stebėjimą, pusiau struktūruotus ir nestruktūruotus interviu bei neformalių pokalbių metu. Įvairūs praktiniai tiriamojo lauko aspektai, metodologija ir etika aprašomi antrojoje šio darbo dalyje. Etnografijoje, kuri išdėstoma trečiojoje šio darbo dalyje, siekiu atskleisti, kaip žmonės tiriamajame lauke konstruoja savo bendrystę, kaip jie konstruoja erdvę - Žaliojo miško okupaciją, kaip šioje erdvėje kyla „namų“ ir „šeimos“ sąvokos, koks šios erdvės santykis su reljefu, kuriame ji įkurdinama, bei kaip erdvė keičia ir ar keičia ją sukūrusius ir kuriančius subjektus. Išvadose aptariama, kad erdvė, kuri yra kuriama, įsivaizduojama, planuojama, skiriasi nuo patirtinės ir kad galima to priežastis yra ta, kad kūnai, kurie šią erdvę kuria, buvo suformuoti ir veikiami erdvės, kuriai alternatyvą jie ir bando sukonstruoti.