Moterų trauminės patirtys vedančios į vienatvę vyresniame amžiuje: socialinio darbo perspektyva
Jankūnienė, Jūratė |
Vyresnio amžiaus moterys yra viena iš pažeidžiamų socialinių grupių, su kuriomis dirba socialiniai darbuotojai. Pokario karta susidūrė su įvairiomis trauminėmis patirtimis, kurios gali prisidėti prie socialinės izoliacijos. Socialinio darbo tyrėjai (Hagan, 2020) stebi ir kartu ieško veiksmingų intervencijos būdų, kaip sumažinti socialinę izoliaciją ir vienišumą vyresniame amžiuje. Tyrimo probleminis klausimas: kokios moterų gyvenimo patirtys veda prie vienatvės ir didesnės socialinės izoliacijos vyresniame amžiuje? Tyrimo tikslas – atskleisti traumines vyresnio amžiaus moterų patirtis bei galimas sąsajas su išgyvenamu subjektyviu vienatvės ir socialinės izoliacijos patyrimu. Tyrimo uždaviniai: 1) pažinti vyresnio amžiaus moterų traumines patirtis; 2) atskleisti vyresnio amžiaus moterų subjektyvų vienatvės patyrimą ir socialinės izoliacijos subjektyvios realybės sąsajas su trauminiais gyvenimo įvykiais; 3) atrasti kaip vyresnio amžiaus moterys konstruoja savo ateities perspektyvą; 4) pateikti įžvalgas socialiniams darbuotojams apie pagalbos ypatumus dirbant su vyresnio amžiaus moterimis turinčiomis traumines patirtis (arba patyrusioms traumas arba trauminius išgyvenimus). Tyrimo koncepcija. Šiame tyrime vadovaujamasi subjektyvistine – interpretuojąja epistemologija, kuri remiasi požiūriu, kad kiekvienos moters išgyvenimai ir patirtys yra individualios ir jų interpretacija yra individuali ir negali būti įsprausta į konkrečios teorijos rėmus. Atpažinti ir suprasti traumines patirtis bei jų keliamus sunkumus padeda gyvenimo eigos konstruktas: praeitis, dabartis ir ateitis, kurių tąsa sudaro vieningą visumą. Tyrimo metodologija. Tyrime taikyta naratyvinė kokybinio tyrimo strategija, atliekant giluminį interviu. Pasirinktas giluminis pusiau struktūruotas interviu metodas. Analizuojant moterų pasakojimus, kiekvienas interviu buvo suskirstytas į kritinius gyvenimo įvykius arba patirtis (naratyvus), t. y. tyrinėta, kokias pasikartojančias istorijas atskleidžia tyrimo dalyvių naratyvai. Tyrimo duomenys. Moterų gyvenimo istorijos atskleidė, kad vaikystės trauminės patirtys turėjo ilgalaikį poveikį jų elgesiui gyvenimo eigos perspektyvoje ir vyresniame amžiuje, t. y. požiūriui į intymius santykius bei gebėjimui juos užmegzti; vaikų priežiūros, auginimo patirčiai bei santykiams su jais; požiūriui į save, savivertei bei gebėjimui įveikti kilusius sunkumus. Moterų socialinę izoliaciją bei vienatvės jausmą vyresniame amžiuje sąlygoja tiek fizinė moterų sveikata, tiek socialinio aktyvumo bei socialinių ryšių tinklo sumažėjimas, kuriuos lemia fiziologiniai su organizmo senėjimu susiję pokyčiai. Tačiau nemaža dalimi vienatvės jausmo patyrimui poveikį padarė ir trauminių gyvenimo įvykių pasekmės, t. y. moterys, savo gyvenime patyrusios daug smurto, netekčių bei neteisybės, atsinešė nepasitikėjimą kitais, vengė prieraišumo ir nemokėjo kurti prieraišumu grįstus santykius su vaikais bei artimaisiais. Vaikai, kurie nesijautė apglėbti motiniškos meilės, šilumos ir rūpesčio, nejaučia mamai artimesnio ryšio bei poreikio rūpintis jos gerove. Nepaisant sunkaus gyvenimo, trauminių patirčių, vienatvės jausmo išgyvenimo, moterys kuria savo ateities viziją apie artimus santykius tiek su vaikais, tiek su galimu partneriu, o tikras santykis ir įsipareigojantis nesavanaudiškas rūpestis patirtas gyvenimo eigoje, sugrąžina tikėjimą žmonėmis, suteikia viltį ir padeda iš naujo atrasti vidinę stiprybę bei atramą. Socialinio darbuotojo vaidmuo dirbant su vyresnio amžiaus moterimis išgyvenusiomis traumines patirtis svarbus kaip įgalintojo, pagrįstas socialinio darbo vertybėmis ir nuoširdaus santykio kūrimu.
Older women are one of the most vulnerable social groups that social workers work with. The post-war generation has faced a variety of traumatic experiences that can contribute to social isolation. Social work researchers (Hagan, 2020) monitor and at the same time look for effective interventions to reduce social isolation and loneliness in old age. The problematic question of the study: what kind of life experiences do women lead to loneliness and greater social isolation in old age? The aim of the study was to reveal the traumatic experiences of older women and the possible links with the subjective experience of loneliness and social isolation. Objectives of the research: 1) to know the traumatic experiences of older women; 2) to reveal the subjective experience of loneliness of older women and the connections between the subjective reality of social isolation and traumatic life events; 3) discover how older women construct their future perspective; 4) to provide insights to social workers on the specifics of assistance in working with older women with traumatic experiences (or those who have experienced trauma or traumatic experiences). Research concept. This study follows a subjectivity - interpretive epistemology, which is based on the view that each woman 's experiences are individual and their interpretation is individual and cannot be confined to a specific theory. The construct of a life course helps to recognize and understand traumatic experiences and the difficulties they pose: the past, the present and the future, the continuation of which forms a unified whole. Research methodology. The study used a narrative qualitative research strategy in an in-depth interview. An in-depth semistructured interview method was chosen. Analyzing women’s stories, each interview was divided into critical life events or experiences (narratives), i. y. the recurring stories revealed by the narratives of the study participants were explored. Survey data. Women’s life stories revealed that childhood traumatic experiences had a long-term impact on their behavior in a life course perspective and in old age, i. y. attitudes towards and ability to enter into intimate relationships; childcare, parenting experiences and relationships with them; attitude towards self-esteem, selfesteem and ability to overcome difficulties. The social isolation and loneliness of women in old age is caused by both the physical health of women and the decline in social activity and the network of social connections caused by physiological changes related to the aging of the body. However, the experience of loneliness was largely affected by the consequences of traumatic life events, i. y. women who have experienced much violence, loss, and injustice in their lives have brought distrust to others, avoided attachment, and failed to build attachment-based relationships with children and loved ones. Children who did not feel embraced by maternal love, warmth, and care do not feel a closer connection to their mother and the need to care for her well-being. Despite experiencing a difficult life, traumatic experiences, and feelings of loneliness, women build their vision of a close relationship with both children and a potential partner, and a true relationship and committed unselfish concern in the course of life restores faith in people, gives hope, and helps rediscover inner strength and support. The role of the social worker in working with older women who have experienced traumatic experiences is important as an enabler based on the values of social work and building a sincere relationship.