I-IV klasių mokinių vidinės motyvacijos, įsitraukimo į fizinio ugdymo pamokas sąsajos su suvokiamu mokytojo elgesiu mokant

Abstract

Tyrimo objektas – Mokinių įsitraukimas į fizinio ugdymo pamokas, vidinė motyvacija ir mokytojo elgesys mokant. Tyrimo subjektas – I-IV klasių mokiniai. Tyrimo tikslas – Atskleisti I-IV klasių mokinių įsitraukimo į fizinio ugdymo pamokas, vidinės mokymosi motyvacijos ir suvokiamo mokytojo elgesio mokant sąsajas. Tiriamieji - Tiriamąją imtį sudarė 291 mokiniai, I-IV klasių respondentai: 195 merginos ir 96 vaikinai. Tyrimas buvo atliktas Kauno, Panevėžio ir Vilniaus mokyklose. Darbe buvo taikomi šie tyrimo metodai: Literatūros analizė. Vidinės motyvacijos klausimyno (Intrisic Motivation Inventory, IMI, Ryan,et al., 1991) poskalė Suinteresuotumas/Pasimėgavimas. Mokytojo elgesio klausimynas (Teaching Behavior Questionnaire, TBQ-S, Pössel et al., 2013). Įsitraukimo ir nepasitenkinimo pamokoje skalė (angl. Engagement and disaffection in the classroom scale, Skinner et al., 2008; Skinner et al., 2009). Matematinė statistika. Tyrimo uždaviniai : 1. Nustatyti I-IV klasių mokinių vidinės motyvacijos skirtumus lyties ir amžiaus aspektu. 2. Palyginti I-IV klasių mokinių akademinio įsitraukimo į fizinio ugdymo pamokas rodiklius lyties ir amžiaus aspektu. 3. Nustatyti I-IV klasių mokinių suvokiamo mokytojo elgesio mokant skirtumus lyties ir amžiaus aspektu. 4. Nustatyti koreliacinius ryšius tarp mokinių akademinio įsitraukimo į fizinio ugdymo pamokas, mokinių vidinės motyvacijos ir suvokiamo mokytojo elgesio mokant rodiklių. Gauti rezultatai : 1.Vaikinų vidinės motyvacijos rodiklis lyginant su merginomis nustatytas statistiškai reikšmingai didesnis. Taip pat nustatyta, kad jaunesni gimnazistai (I-II klasių) pasižymi didesne vidine fizinio ugdymo motyvacija lyginant su vyresnių klasių gimnazistais (III-IV klasių). 2. Nustatyta, kad merginos pasižymi aukštesniu elgesio įsitraukimu nei vaikinai. Emocinio įsitraukimo, elgesio ir emocinio nepasitenkinimo skalėse statistiškai reikšmingų skirtumų nerasta, o tai reiškia, kad tiek merginos tiek vaikinai pasižymi panašiu emociniu įsitraukimu į fizinio ugdymo pamokas, panašus jų elgesio ir emocinis nepasitenkinimas fizinio ugdymo pamokoje. Taip pat nustatyta, kad I-II klasės mokiniai yra labiau emociškai įsitraukę į pamoką nei III-IV klasės mokiniai. 3. Nustatyta, kad aukščiausiu balu mokiniai vertina mokytojo instrukcinį elgesį, o mažiausiu balu - mokytojo neigiamą elgesį. Taip pat tiek merginos tiek vaikinai vidutiniškai panašiai vertina mokytojo instrukcinį, socialinį-emocinį bei organizacinį elgesį, nes šių kintamųjų rodiklių skirtumai tarp merginų ir vaikinų nebuvo statistiškai reikšmingi. Nustatyta, kad merginos vertina mokytojo neigiamą elgesį žemesniu balu nei vaikinai. Analizuojant tyrimo duomenis nustatytas I-II klasių žemesnis neigiamo mokytojo elgesio balas lyginant su III-IV klasėmis. 4. Vidinė motyvacija turi teigiamą koreliaciją su instrukciniu elgesiu, socialiniu emociniu elgesiu ir elgesio įsitraukimu, kas rodo, kad didesnė vidinė motyvacija dažniausiai siejasi su teigiamu mokytojo elgesiu ir didesniu elgesio įsitraukimu. Taip pat pastebimas teigiamas ryšys tarp instrukcinio elgesio ir socialinio emocinio elgesio bei elgesio įsitraukimo, kas rodo, kad geresnis mokytojo instrukcinis elgesys dažnai susijęs su geresniu socialiniu emociniu elgesiu ir didesniu elgesio įsitraukimu pamokoje. Rastas teigiamas ryšys tarp emocinio įsitraukimo ir elgesio nepasitenkinimo, tačiau nėra ryšio tarp emocinio įsitraukimo ir emocinio nepasitenkinimo, tai reiškia, kad nors emocinis įsitraukimas gali būti susijęs su specifiniu elgesio nepasitenkinimu, jis nėra susijęs su bendru emociniu nepasitenkinimu fizinio ugdymo pamokoje.