Norvegiškų modalinių dalelyčių da, jo, nok analizė Herbjørg Wassmo romanuose „Dinos knyga“ ir „Stiklinė pieno“
Bajorūnaitė, Austėja |
Šiuo darbu siekiama išanalizuoti galimas norvegiškų modalinių dalelyčių da, jo, nok reikšmes, jų dažnumą, vartojimo ir vertimo tendencijas. Darbo objektas – norvegų kalbos modalinės dalelytės da, jo, nok Herbjørg Wassmo romanuose „Dinos knyga“ ir „Stiklinė pieno“. Bakalauro darbo tikslas – nustatyti modalinių dalelyčių jo, da, nok reikšmių vartojimo ir vertimo tendencijas Herbjørg Wassmo romanuose „Dinos knyga“ ir „Stiklinė pieno“. Darbe iškelti 3 uždaviniai: nustatyti modalinių dalelyčių jo, da, nok vartojimo dažnumą, išanalizuoti jų reikšmių vartojimo tendencijas ir palyginti modalinių dalelyčių vartojimą ir vertimą pasirinktuose kūriniuose. Bakalauro darbe naudojami semantinės, lyginamosios ir kiekybinės analizės metodai. Pagrindinė tyrimo medžiaga – modalinių dalelyčių da, jo, nok pavyzdžiai, išrinkti iš romanų „Dinos knyga“ ir „Stiklinė pieno“. Tyrimo metu atlikta semantinė analizė padėjo nustatyti dažniausiai romanuose vartojamas norvegiškų modalinių dalelyčių jo, da, nok reikšmes, o kiekybinė analizė – jų vartojimo dažnumą. Naudojant lyginamosios analizės metodą lyginamos modalinių dalelyčių vartojimo tendencijos skirtinguose kūriniuose, nustatoma, kokie modalinių dalelyčių vertimo pasirinkimai dominuoja viename ir kitame romane, gauti rezultatai palyginami. Tyrimo rezultatai parodė, kad dažniausiai norvegų kalboje vartojamos modalinės dalelytės yra jo ir nok, rečiausiai – modalinė dalelytė da. Taip pat pavyko nustatyti, jog dažniausiai vartojamos modalinių dalelyčių reikšmės yra skirtos sustiprinti sakomą mintį (visos dalelytės) ir parodyti, kad kalbėtojas nėra garanuotas (dalelytė nok). Rečiau vartojamos tos dalelytės reikšmės, kuriomis siekiama išreikšti ironiją, prieštaravimą, sarkazmą, nuostabą. Lyginant pasirinktuose kūriniuose esančių dalelyčių vertimą į lietuvių kalbą buvo nustatyta, kad tiek viename, tiek kitame romane vertimo tendencijos yra gana panašios. Dalelyčių reikšmės, kuriomis siekiama sustiprinti mintį arba parodyti kalbėtojo neužtikrintumą buvo dažniau verčiamos tiesioginiais lietuviškais atitikmenimis – dalelytėmis juk, gi, tikriausiai ir pan. Kitos dalelyčių reikšmės dažniau buvo verčiamos remiantis individualiais vertėjų sprendimais (naudojami kiti kalbos elementai, dalelytės neverčiamos ir t.t.).
This bachelor‘s thesis is important in order to analyse the possible meanings of Norwegian modal particles da, jo, nok, their frequency, the tendencies of their usage and translation. The subject of the thesis – Norwegian modal particles da, jo, nok in Herbjørg Wassmo's novels "Dina's book" and "A glass of milk, please". The aim of the thesis is to determine the tendencies of the usage and translation of Norwegian modal particles da, jo, nok in Herbjørg Wassmo's novels "Dina's book" and "A glass of milk, please". There are three objectives in the thesis: to determine the frequency of Norwegian modal particles jo, da, nok, to analyse the tendencies of their usage and to compare the usage and translation of the modal particles in selected novels. The methods of semantic, comparative, and quantitative analysis are used in this bachelor's thesis. The main material of the research is the examples of modal particles da, jo, nok collected from the novels. The semantic analysis, performed during the research, helped to determine the most frequent means of the Norwegian modal particles jo, da, nok and the quantitative analysis – the frequency of their use in novels. The method of comparative analysis was used to compare the tendencies of the modal particles’ usage and translation in selected novels and to determine which modal particle translation option dominated in one novel and in another. The results were compared. The results of the study showed that the most common modal particles in Norwegian are jo and nok, and the least common is the modal particle da. The most common meanings of modal particles are the ones that are intended to emphasize the speaker’s thought (applies to all particles) and to show that the speaker is unsure (applies to particle nok). The meanings of the particles that are used to express irony, contradiction, sarcasm, and amazement are rarely used. Comparing the translation of the particles in the selected novels from Norwegian language into Lithuanian, it was found that the translation tendencies in both novels are quite similar. The meanings of the particles, which aim to emphasize the idea or to show the uncertainty of the speaker, were more often translated into direct Lithuanian equivalents. Other meanings of the modal particles were more often translated based on individual translators' decisions (other language elements were used, particles were not translated, etc.).