Daugianarių pasėlių fitosanitarinės būklės ir produktyvumo nustatymas

Abstract

Tyrimai atlikti 2021 metais Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Bandymų stotyje. Eksperimento lauko dirvožemis giliau glėjiškas, pasotintas palvažemis (Endohypogleyic-Eutric Planosol – PLe-,gln-w). Dirvožemio ariamasis sluoksnis – 23-27 cm storio, jo pH –7,0 -7,5, judriojo fosforo kiekis – 179-310 mg kg-1, judriojo kalio – 95-172 mg kg-1, humuso – 1,5-1,7 proc. Tirti pasėlio įvairinimo būdai: 1. Vienanaris kukurūzų pasėlis (KU); 2. Vienanaris kanapių pasėlis (KA); 3. Vienanaris pupų pasėlis (PU); 4. Dvinaris kukurūzų ir kanapių pasėlis (KU+KA); 5. Dvinaris kukurūzų ir pupų pasėlis (KU+PU); 6. Dvinaris kanapių ir pupų pasėlis (KA+PU); 7. Trinaris kukurūzų, kanapių ir pupų pasėlis (KU+KA+PU). Tyrimo objektas – vienanarės ir daugianarės agrocenozės, piktžolės, kenkėjai, ligos. Tyrimo tikslas – įvertinti vienanarių ir daugianarių agrocenozių, pasižyminčių bioįvairove, fitosanitarinę būklę ir produktyvumą. Darbo metodai. Atliktas lauko eksperimentas, kurio metu nustatytas pasėlio tankumas, piktžolėtumas, kenkėjų ir ligų paplitimas bei intensyvumas. Piktžolių apskaita atlikta du kartus 10-yje apskaitinio laukelio vietų 0,06 m2 plote. Ligų ir kenkėjų apskaita atlikta vieną kartą. Pupų lapų ligos pažeidimo indeksas ir kanapių bei pupų kenkėjų išplitimo žalos nustatymas atliktas, apžiūrėjus 5 augalus 5-iose vietose. Vystymosi (chlorofilo kiekio) nustatymas atliktas vegetacijos metu. Taip pat atliktas pasėlio biometrinių (augalų aukščio) matavimas derliaus nuėmimo metu, ne mažiau kaip 10 kiekvienos rūšies augalų laukelyje ir produktyvumo (pasėlių tankumo) (nustatytas derliaus nuėmimo metu 50 cm ilgio kiekvieno augalo eilutėse, 5 apskaitinio laukelio vietose), nustatymas, įvertinama augalų žalioji ir sausoji biomasė. Darbo rezultatai. Trinariuose pasėliuose kukurūzų tankumas buvo esmingai mažesnis, o kanapių ir pupų neesmingai mažesnis nei vienanariuose ar dvinariuose pasėliuose. Pasėlių įvairinimas neturėjo esminės įtakos augalų aukščiui, chlorofilo kiekiui bei kenkėjų padarytai žalai. Pasėlių įvairinimas turėjo įtakos augalų biomasei ir dažniausiai šie skirtumai buvo esminiai. Palyginus augalų įvairinimo būdus, piktžolėtumas daugeliu atveju skyrėsi, tačiau skirtumai dažniausiai buvo neesminiai. Ligų, pupų šokoladinės dėmėtligės ir askochitozės, paplitimas ir intensyvumas dvinariuose bei trinariuose pasėliuose, kuriuose augo pupos, buvo esmingai mažesnis, nei vienanariuose pupų pasėliuose. The experiment was taken in 2021 at Vytautas Magnus University Agriculture Academy Experimental station. The soil of the experiment in the deeper layer is gleyic and satiated (Endohypogleyic-Eutric Planosol – PLe-gln-w) (Buivydaitė et al., 2001). Soil arable layer – 23–27 cm depth, pH – 7.0–7.5, variotion of phosphorus – 179–310 mg kg-1, potassium – 95–172 mg kg-1, humus – 1.5–1.7 proc. Variants of the experiment: 1. Maize mono-crop (KU); 2. Hemp mono-crop (KA); 3. Faba bean mono-crop (PU); 4. Maize and hemp binary-crop (KU+KA); 5. Maize and faba bean binary-crop (KU+PU); 6. Hemp and faba bean binary-crop (KA+PU); 7. Maize, hemp and faba bean ternary-crop (KU+KA+PU). Research object – multifunctional acrocenoses, weed, diseases. Research aim – to evaluate the phytosanitary status, productivity and energy efficiency of multifunctional agrocenoses with biodiversity. Research methods – A field experiment was performed to determine crop density, weediness, prevalence and intensity of pests and diseases. Weed accounting was performed twice, in 10 places in the plot of 0.06 m2. Diseases and pests are counted once, the incidence and severity of the diseases and the determination of the damage to the spread of cannabis and bean pests are carried out by inspecting 5 plants at 5 locations. Development (chlorophyll content) is determined during vegetation. The biometric (plant height) of the crop was also determined at harvest, at least 10 per field of each species and the productivity (crop density) (determined at the time of harvest in 50 cm rows per plant, at 5 plots), and the green and dry biomass of the plants is evaluated. Research results. The density of maize was significantly lower in ternary crops and insignificantly lower in cannabis and beans than in mono or binary crops. Crop diversification did not have a significant effect on plant height, chlorophyll content or pest damage. Crop diversification had an impact on plant biomass, most of which were significant. When comparing plant diversification methods, weediness varied in most cases, but the differences were mostly insignificant. Severity and incidence of Chocolate spot and Ascochyta blight diseases were significantly lower in binary and ternary bean crops than in single bean crops.