Kultūrinio gyvenimo refleksija žurnaluose „Naujoji Romuva“ ir „Kultūra“
Žaleniakaitė, Ugnė |
Darbo objektas yra katalikiškos krypties literatūros, meno bei kultūros savaitinis žurnalas „Naujoji Romuva“ ir visuomenės, mokslo bei kultūros mėnesinis žurnalas „Kultūra“. Tikslas - išanalizuoti bei atskleisti reikšmingiausius kultūrinio gyvenimo aspektus bei esmines temas pateikiamas „Naujojoje Romuvoje“ ir „Kultūroje“. Pasiekti tikslui šiame baigiamajame darbe iškeliami šie uždaviniai - išanalizuoti aptariamo laikotarpio kultūrinę padėtį bei periodinę spaudą šalyje, išnagrinėti „Naujosios Romuvos“ ir „Kultūros leidinių istoriją bei reikšmę to meto Lietuvos kontekste. Atrinkus bei susintetinus „Naujosios Romuvos“ bei „Kultūros“ tekstus, kuriuose reflektuojamas Lietuvos kultūrinis gyvenimas, pateikti jų analizę bei palyginimą. Realizuojant iškeltus darbo uždavinius, renkant bei analizuojant literatūrą naudojamas analitinis bei sintezės tyrimo metodai. Nagrinėjant „Kultūros“ ir „Naujosios Romuvos“ istoriją bei reikšmę naudojamas istorinis metodas. Atliekant žurnalų analizę ir lyginant tekstus, naudojamas lyginamasis metodas. Iškelta hipotezė, kad žurnalai „Naujoji Romuva“ ir „Kultūra“ tarpukaryje leistos spaudos kontekste išryškėja kaip vieni vieni išsamiausiai kultūrą reflektuojančių leidinių, kuriuose gausu įvairių tekstų, galinčių atskleisti kultūrinio gyvenimo padėtį. Darbe analizuojama 1931-1940 m. Lietuvos kultūrinė padėtis, periodinė spauda bei „Naujosios Romuvos“ ir „Kultūros“ lediniai, atliekama jų lyginamoji analizė. Pagrindinės išvados - „Naujoji Romuva“ ir „Kultūra“ išsiskyrė plačiu kultūrinės tematikos spektru, tai buvo vieni ilgiausiai bei nepertraukiamai leidžiami leidiniai tarpukariu, išlaikę savo prestižą. „Naujojoje Romuvoje“ daug straipsnių kultūros temomis. Išsamiausiai rašyta apie parodas, muziką bei teatrą, kiek mažiau dėmesio skirta muziejų veiklai ar kultūriniam turizmui. „Kultūroje“ taip pat pateikiama išsamios informacijos kultūros temomis. Dominuoja teatro, parodų aprašymai, ypatingai daug dėmesio skiriama moterų vaidmeniui kultūroje. Nenagrinėjami muzikos, muziejų ar kultūros paminklų apsaugos klausimai. Abu leidiniai yra ypatingai vertingas šaltinis siekiant visapusiškai įsigilinti į Lietuvos kultūrą ir jos bruožus tarpukariu.
The object of the work is the weekly magazine of Catholic literature, art and culture "Naujoji Romuva" and the monthly magazine of society, science and culture "Kultūra". The goal is to analyze and reveal the most significant aspects of cultural life and essential topics presented in "Naujoji Romuva" and "Kultūra". To achieve the goal, the following tasks are set in this final work - to analyze the cultural situation of the period in question and the periodical press in the country, to examine the history and significance of the publications of "Naujoji Romuva" and "Kultūra" in the context of Lithuania at that time. After selecting and synthesizing the texts of "Naujoji Romuva" and "Kultūra", which reflect the cultural life of Lithuania, to present their analysis and comparison. In implementing the tasks set, collecting and analyzing literature, analytical and synthesis research methods are used. In examining the history and significance of "Kultūra" and "Naujoji Romuva". When analyzing magazines and comparing texts, a comparative method is used. The hypothesis is put forward that the magazines “Naujoji Romuva” and “Kultūra” stand out as some of the best publications in the context of the interwar period, rich in various texts that can reveal the state of cultural life. The work analyzes the cultural situation in Lithuania in 1931-1940, the periodical press, and the issues of “Naujoji Romuva” and “Kultūra”, and their comparative analysis is performed. The main conclusions are that “Naujoji Romuva” and “Kultūra” stood out with a wide range of cultural topics, they were some of the longest and most continuously published publications in the interwar period, maintaining their prestige. “Naujoji Romuva” contains many articles on cultural topics. The most detailed articles are about exhibitions, music, and theater, with somewhat less attention paid to museum activities or cultural tourism. “Kultūra” also provides detailed information on cultural topics. Descriptions of theater and exhibitions dominate, with particular attention paid to the role of women in culture. Issues of music, museums, or the protection of cultural monuments are not examined. Both publications are an extremely valuable source for comprehensively delving into Lithuanian culture and its features during the interwar period.