(Savi)Refleksijos, kaip proceso taikymas, mokyklos vadovų veikloje siekiant profesinio tobulėjimo
Bernotavičiūtė, Gabrielė |
Šiandieniniame pasaulyje labai išaugo efektyvaus reflektavimo svarba, kuri laiduoja asmens sėkmę akademinėje ir profesinėje veikloje. (Savi)refleksija yra vienas iš pagrindinių mąstymo gebėjimų laikomas kompleksine, intelektine veikla, įgalinančia minčių, idėjų raišką ir analitinius įgūdžius. Atsižvelgiant į intensyvius reikalavimus, keliamus mokyklų vadovams, galima teigti, kad jų veiksmingumas priklauso nuo sugebėjimo efektyviai nustatyti laiką. Tai padėtų tinkamai nustatyti prioritetų tvarką, padėtų išlikti organizuotam, efektyviai nustatyti užsibrėžtus tikslus ir tikslingai stebėti savo pažangą. Analizuojant teorines įžvalgas bei mokslinių tyrimų rezultatus, šiame baigiamajame studijų darbe atskleistos privačių ir valstybinių mokyklų vadovų patirtys (savi)refleksijos procese siekiant profesinio tobulėjimo.
Tyrimo tikslas: atskleisti (nustatyti) (savi)refleksijos, kaip profesinio tobulėjimo proceso taikymo, patirtis mokyklos vadovų veikloje.
Tyrimo objektas: mokyklos vadovo (savi)refleksija, kaip profesinio tobulėjimo procesas.
Tyrimo uždaviniai:
- atskleisti (savi)refleksijos kaip profesinio tobulėjimo sampratą teoriniu ir empiriniu aspektu.
- Išsiaiškinti pasirinktų mokyklų vadovų mokymosi iš patirties asmeniniame, tarpasmeniniame ir organizaciniame lygmenyse ypatumus jų pačių požiūriu.
- Ištirti mokyklos vadovų požiūrį į (savi)refleksijos, kaip profesinio tobulėjimo proceso, taikymo privalumus ir trūkumus savo profesinėje veikloje. Tyrimo metodas:
- mokslinės ir metodinės literatūros dokumentų analizė;
- kokybinis tyrimas. Pusiau struktūruotas interviu metodas naudojamas įvertinti mokyklos vadovų požiūrį į (savi)refleksijos, kaip profesinio tobulėjimo proceso taikymo galimybes profesinėje veikloje;
- diskurso kritinės analizės metodas. Klausimyną sudarė 6 klausimai. Gauti rezultatai buvo išanalizuoti pagal nustatytus kriterijus. Tyrime dalyvavo 10 privačių ir 10 valstybinių mokyklų vadovai. Tyrimas atliktas nuo 2021 m. rugsėjo mėn. iki 2022 m. kovo mėn.
In the modern world, the importance of effective reflection, which guarantees the success of a person in educational and professional activities, has significantly increased. (Self) reflection is one of the main thinking skills, which is considered as a complex intellectual activity that allows you to express thoughts, ideas and analytical skills. Given the intensive demands placed on school leaders, it can be argued that their effectiveness depends on their ability to set time effectively. This would help to prioritize properly, stay organized, set effective goals and monitor your progress in a targeted way. Analyzing the theoretical insights and research results, this thesis reveals the experiences of private and public school leaders in the process of self-reflection for professional development. The aim: to reveal (identify) the experience of (self) reflection as a process of professional development in the activities of school leaders. Research object: school leader 's (self) reflection as a process of professional development. Research tasks:
- Expand the concept of (self) reflection as a professional-empirical aspect of professional development.
- Find out the features of learning by experience at the personal, interpersonal and organizational levels of the elected leaders of the school from their own point of view.
- To study the attitude of school leaders to the use of advantages and disadvantages (self-reflection) as a process of professional development in their professional activities. Research method:
- analysis of scientific and methodological literature documents;
- qualitative research. The semi-structured interview method is used to assess the attitude of school leaders to the use of (self) reflection as a process of professional development in professional activities;
- method of critical discourse analysis. The questionnaire consisted of 6 questions. The results obtained were analyzed according to the established criteria. The study involved 10 headmasters of private and 10 public schools. The study has been underway since 2021 from September to 2022.