Refleksyvioji poezija: Tautvydos Marcinkevičiūtės „Veiksma-žodinė“ ir Mindaugo Nastaravičiaus „bendratis“
Staugaitytė, Monika |
Šiame darbe nagrinėjamas poezijos refleksyvumas Tautvydos Marcinkevičiūtės knygoje Veiksma-žodinė ir Mindaugo Nastaravičiaus bendratyje. Remiamasi J. Culler’io įvardintomis literatūros savybėmis ir lyrikos teorija, G. Genette’o paratekstų teorija ir J. Derrida požiūriu į kalbą. Pirmiausia analizuojama, kaip poezija atsigręžia į kalbą kaip sistemą. Nagrinėjami paratekstai ir eilėraščiai reflektuoja kalbos gramatiką, jos dalis, atkreipia dėmesį į morfologiją ir svarsto, kokia yra žodžio, kalbos prigimtis, ką ji gali. Abi poezijos knygos atsigręžia į kitas literatūros rūšis ir formas. Veiksma-žodinė – į dramą, o bendratis savo tekstais primena prozą. Darbe taip pat tyrinėjama poezijos refleksija per eilėraščių intertekstualumą, kuris Marcinkevičiūtės knygoje ryškesnis, nei bendratyje. Intertekstais atsigręžiama į svarbius autorius, autoritetus, reflektuojamos kitos literatūros lauko sudedamosios dalys. Refleksyvūs gali būti ne tik eilėraščiai, bet ir knyga kaip materialus vienetas, jos kompozicija, tokia yra bendratis. Tyrinėjant ją matyti, kaip atidengiamas knygos medialumas, atkreipiamas dėmesys į leidybos, skaitymo konvencijas. Veiksma-žodinėje dėmesys į skaitymo procesą atkreipiamas per autorės pasirodymą eilėraštyje. Darbe taip pat analizuojama ir lyginama, kaip abu rašytojai savo tekstais reflektuoja kūrybinį procesą. Iš analizės galima pastebėti, kad abu juos prilygina darbui, tik skirtingais aspektais. Atliktas tyrimas parodo literatūros kaip medijos unikalumą, platų refleksijos spektrą, apimantį visą literatūros lauką ir gebėjimą kalbėti pačiai apie save.
In this thesis the reflexivity of poetry is analyzed in Tautvyda Marcinkevičiūtė’s "Veiksmažodinė" and Mindaugas Nastaravičius’s "bendratis". Reference is made to J. Culler's named literary properties and theory of lyricism, G. Genette's theory of paratexts, and J. Derrida's approach to language. At first, it is analyzed how poetry reflects language as a system. Examined paratexts and poems reflect on the grammar of language, its parts, pay attention to morphology and consider the nature of the word and the language. Both poetry books reflect on other types and forms of literature. Veiksmažodinė on drama and bendratis by its texts is similar to prose. Thesis also contains an analysis of the intertextuality of poetry which is more apparent in Marcinkevičiūtė’s book than in bendratis. Through intertexts she reflects important authors, authorities and other parts of the literary field. Not only poems can be reflective, but also a book as a material unit, its composition, such is bendratis. Research shows how the mediality of the book is revealed, attention is paid to the conventions of publishing and reading. In Veiksma-žodinė attention to process of reading is drawn through author herself appearance in the poem. In the thesis it is analyzed and compared how both authors through their poems reflect on the creative process. Through analysis it can be seen that both equate creativity to work only in different aspects. The research shows the uniqueness of literature as a medium, a broad spectrum of reflection covering the entire field of literature and the ability to speak itself.