Jaunų suaugusiųjų vienišumo ir mirties nerimo sąsaja
Dalbokaitė, Paulina |
Tyrimo problema: mirties nerimas gali turėti neigiamų socialinių, psichologinių ir fizinių pasekmių asmens kasdieniam funkcionavimui. Nors pats mirties nerimas yra plačiai tiriamas reiškinys, dauguma tyrimų orientuojasi į vyresnio amžiaus asmenis, o jaunų suaugusiųjų grupė išlieka nepakankamai nagrinėta. Taip pat esami tyrimai dažniausiai vertina mirties nerimą kaip vieningą konstruktą, neanalizuojant jo atskirų komponentų. Vienišumas gali turėti įtakos skirtingiems mirties nerimo aspektams, tačiau šie ryšiai jaunų suaugusiųjų imtyje išlieka menkai atskleisti. Todėl yra svarbu ištirti, kaip vienišumas ir mirties nerimas siejasi jaunų suaugusiųjų grupėje. Tyrimo metodologija: tyrimas atliktas internetu. Elektroninę tyrimo anketą sudarė Tomás-Sábado ir Gómez-Benito (2005) Pataisytas mirties nerimo inventorius (DAI-R), Russell (1996) vienišumo skalė (UCLA-3) ir atskiri socialinių-demografinių bruožų klausimai apie lytį, amžių, išsilavinimą, užimtumą, santykių statusą ir gyvenimą su kitais žmonėmis. Tyrime dalyvavo 193 jauni suaugusieji (143 moterys, 43 vyrai ir 1 nebinarinės lyties asmuo) nuo 18 iki 29 metų (amžiaus vid. = 23,02, SN = 2,584). Rezultatai: tyrimas parodė, kad jaunų suaugusiųjų vienišumas yra statistiškai reikšmingai, nors silpnai, susijęs su bendru mirties nerimu bei mirties priėmimu. Taip pat buvo rastos vienišumo sąsajos su mirties, kaip negrįžtamo proceso, suvokimu bei mintimis apie mirtį. Išvados: didesnis jaunų suaugusiųjų vienišumo lygis reikšmingai, bet silpnai siejasi su bendru mirties nerimu. Taip pat nustatyta silpna, bet statistiškai reikšminga neigiama sąsaja su mirties priėmimu ir teigiamos – su mirties, kaip negrįžtamo proceso, suvokimu bei dažnesnėmis mintimis apie mirtį. Reikšmingos sąsajos tarp vienišumo ir išorinio mirties nerimo nenustatyta.
Research problem: death anxiety can negatively affect individuals' social, psychological, and physical functioning. While widely studied, most research focuses on older adults, and the young adult group remains understudied. Moreover, death anxiety is often examined as a single construct, without analyzing its components. Loneliness may influence different aspects of death anxiety, but these links are still poorly understood in young adults. Therefore, it is important to explore how loneliness relates to death anxiety in this age group. Research methodology: the study was conducted online. The electronic questionnaire consisted of the Revised Death Anxiety Inventory (DAI-R) by Tomás-Sábado and Gómez-Benito (2005), the UCLA Loneliness Scale (version 3) by Russell (1996), and several socio-demographic questions regarding gender, age, education, employment, relationship status, and living arrangements. The sample included 193 young adults (143 women, 43 men, and 1 non-binary individual) aged 18 to 29 years (mean age = 23.02, SD = 2.584). Results: the study showed that loneliness in young adults is statistically significantly, although weakly, associated with general death anxiety and death acceptance. Relationships were also found between loneliness and the perception of death finality, as well as with the frequency of thoughts about death. Conclusions: higher levels of loneliness among young adults were found to be significantly, though weakly, associated with general death anxiety. A weak but statistically significant negative association was also observed with death acceptance, and positive associations with the perception of death as a final process and with more frequent thoughts about death. No significant relationship was found between loneliness and externally generated death anxiety.