Pakruojo dvaro likimas 1944–2020 m.
Grumundaitė, Deimantė |
Pakruojo dvaro transformacija atspindi besikeičiantį požiūrį į lietuvišką paveldą. Sovietmečiu dvaras buvo nacionalizuotas ir neprižiūrimas. Tačiau po nepriklausomybės atsirado suderintos išsaugojimo pastangos, o tai reiškė perėjimą prie istorinių vertybių vertinimo. Šis perėjimas pabrėžia platesnį visuomenės pripažinimą kultūros paveldo svarbai. Šio darbo tikslas - išanalizuoti Pakruojo dvaro transformaciją, įskaitant istorinę raidą, paveldo išsaugojimą sovietinės okupacijos metais ir pritaikymą turizmui (po)sovietmečio. Šiam tikslui pasiekti buvo iškelti tokie uždaviniai:.1 Išanalizuoti Pakruojo dvaro paveldosaugos ir paveldotvarkos darbus sovietinėje Lietuvoje bei išaiškinti Pakruojo dvaro paveldui padarytą žalą sovietmečiu; 2. Išanalizuoti Pakruojo dvaro situaciją po Antrosios sovietinės okupacijos – paveldas, pritaikymas turizmui; 3. Atskleisti Pakruojo dvaro turizmo plėtrą Nepriklausomoje Lietuvoje bei įvardinti turizmo pavojus ir galimybes; 4. Analizuojant atskleisti Pakruojo dvaro kultūros paveldo išsaugojimo svarbą bei išsiaiškinti apsaugos problemas. Darbo chronologinės ribos – nuo Sovietų Sąjungos okupacijos (1940 m.) iki 2019 m., kada įvyko festivalis „Didieji Kinijos žibintai. Visatos ženklai 2019“ Pakruojo dvare. Šio darbas yra aktualus dabartinei ir būsimoms kartoms, nes jis pabrėžia paveldosaugos reikšmę ir iššūkius bei skatina diskusijas apie tvarų kultūros paveldo valdymą. Todėl šio darbo tyrimas padės suprasti, kaip galima derinti istorinių vertybių išsaugojimą ir modernų jų panaudojimą visuomenės gerovei. Sovietų Lietuvoje politiniai suvaržymai stabdė paveldosaugos pastangas, todėl Pakruojo dvare įvyko reikšmingas struktūrinis ir estetinis nuosmukis. Po antrosios sovietų okupacijos dvaras susidūrė su tolimesniais iššūkiais, tačiau atkūrus Nepriklausomybę pradėtos bendros pastangos atkurti valdą. Pereinant į nepriklausomą Lietuvą, Pakruojo dvaras iškilo kaip turistų lankomas objektas, skatinantis vietos ekonomikos augimą, tačiau keliantis grėsmę infrastruktūrai ir autentiškumui. Nepaisant svarbos, Pakruojo dvaro kultūros paveldo išsaugojimas susiduria su tokiomis kliūtimis kaip nepakankamas finansavimas ir kvalifikuotų specialistų trūkumas. Reikšminiai žodžiai: Pakruojo dvaras, paveldas, paveldosauga, paveldotvarka, turizmas.
The transformation of Pakruojis manor reflects the changing attitude towards Lithuanian heritage. During the Soviet era, the manor was nationalized and neglected. However, post- independence came a concerted conservation effort, which meant a shift towards valuing historic values. This transition highlights a wider public recognition of the importance of cultural heritage. The aim of this work is to analyse the transformation of Pakruojo Manor, including historical development, preservation of heritage during the Soviet occupation and adaptation to tourism in the (post)Soviet era. To achieve this goal, the following tasks were set: .1 To analyse the heritage protection and heritage management works of the Pakruojo Manor in Soviet Lithuania and to clarify the damage caused to the heritage of the Pakruojo Manor during the Soviet era; 2. To analyse the situation of the Pakruojo manor after the Second Soviet occupation - heritage, adaptation to tourism; 3. To reveal the tourism development of Pakruojo Manor in Independent Lithuania and identify the dangers and opportunities of tourism; 4. To reveal the importance of preserving the cultural heritage of the Pakruojo manor and clarify the protection problems. The chronological boundaries of the work are from the occupation of the Soviet Union (1940) to 2019, when the festival "Great Chinese Lanterns" took place. Signs of the Universe 2019" in the Pakruojo manor. This work is relevant for current and future generations as it highlights the importance and challenges of heritage conservation and encourages debate on the sustainable management of cultural heritage. Therefore, the study of this work will help to understand how it is possible to combine the preservation of historical values and their modern use for the welfare of society. Political restrictions in Soviet Lithuania hindered heritage conservation efforts, and as a result, the Pakruojo manor underwent a significant structural and aesthetic decline. After the second Soviet occupation, the estate faced further challenges, but after the restoration of Independence, a concerted effort to restore the estate began. During the transition to independent Lithuania, Pakruojo Manor emerged as a tourist attraction, stimulating local economic growth, but posing a threat to infrastructure and authenticity. Despite its importance, the preservation of the cultural heritage of Pakruojo Manor faces obstacles such as insufficient funding and a lack of qualified professionals. Key words: Pakruojo manor, heritage, heritage protection, heritage management, tourism.