L’abilità della lettura in italiano ls con studenti lituanofoni: risorse, metodi e raccomandazioni

Sparčiai augant ekonomikai ir stiprėjant ryšiams tarp užsienio valstybių politiniu, socialiniu ir ekonominu požiūriu, užsienio kalbų mokėjimas tampa vis svarbesniu veiksniu šiuolaikiniame gyvenime. Nors daugelis lietuvių studentų mokosi užsienio kalbas, iki šiol nebuvo atliktas konkretus tyrimas apie lietuviakalbių studentų skaitymo kompetenciją, skaitant literatūrą italų kalba. Skaitant ne tik plečiamos žinios apie kalbos gramatiką ir žodyną, bet ir įgyjamas gilesnis supratimas apie užsienio kalbą ir kultūrą ir tai yra svarbūs rodikliai mokantis užsienio kalbas. Šio darbo tikslas yra pateikti įvairiapusę apžvalgą skaitymo veikloms su lietuviakalbiais studentais, besimokančiais italų kalbą kaip užsienio kalbą. Dėmesys yra skiriamas A1-B1 lygiams. Skaitymo kompetencija yra pagrindinis darbo objektas, tarp lietuviakalbių studentų besimokančių italų kalbos. Darbo metodai: darbas sudarytas iš dviejų dalių, pirmoje, teorinėje dalyje aptariamos specifinės sąvokos ir temos susietos su skaitymu užsienio kalba: kalbų mokymosi procesas ir motyvacija mokantis užsienio kalbas, skaitymo palengvinimo įrankiai, jų tipai ir privalumai, skirtingos italų kaip užsienio kalbos kompetencijos programos ir sertifikatai, skaitmeninės ir spausdintos mokymosi priemonės, pagrindinės mokomųjų itališkų knygų leidyklos. Praktinėje, antrojoje darbo dalyje, analizuojami leidiniai skirti A1-B1 kalbų lygiams ir atlikta 112 respondentų anoniminės apklausos atsakymų analizė, skirta lietuviakalbiams studentams, besimokantiems italų kaip užsienio kalbą. Tyrimo rezultatai: tyrimo metu nustatyta, jog laikas, skirtas skaitymo įgūdžiams lavinti, skiriasi priklausomai nuo lygio, apibrėžto Bendruosiuose Europos kalbų metmenyse. Aukštesni lygiai reikalauja daugiau darbo valandų, norint pasiekti atitinkamą kompetenciją. Antra, skaitymo įgūdžiai yra skirtingai apibrėžti įvairių organizacijų programose, užsiimančiose italų kaip užsienio kalbos mokymu. Pavyzdžiui, PLIDA programa yra labai detalizuota (ji ne tik pateikia žodžių sąrašus pagal sritį, bet ir specifinius leksikos vienetus), o CILS ir CELI programos orientuojasi į tematiką ir teksto tipus. Panašiai yra ir IT programoje, tačiau ji mažiau išplėtota. Trečia, vis daugiau mokymosi medžiagos pateikiama skaitmeniniu formatu. Skaitmeninio formato skaitinių galimybės yra platesnės nei popierinių knygų. Pavyzdžiui, galima ieškoti žodžių ar teksto fragmentų, naudoti įvairiose situacijose ir bet kuriuo metu, pateikiami papildomi pratimai ir klausymo užduotys. Atliktos anketinės apklausos duomenų analizė parodė, kad tarp lietuviakalbių studentų, besimokančių italų kalbos, ypač žemesniuose lygiuose (A1, A2, B1), skaitymo veikla yra pakankamai populiari, ir dauguma studentų nori patys skaityti skaitinius italų kalba, nors tai sukelia nemažai problemų, ypač dėl riboto studentų žodyno. Skaitymas neturėtų būti tik maloni veikla, tačiau orientuotas procesas į teksto supratimą bei skatinantis plėsti žodyną ir atkreipti dėmesį į gramatines struktūras, jas lyginant su savo gimtąja kalba. Studentai turėtų įsitraukti į įvairas veiklas po skaitymo užduočių kaip vertimas, santraukų darymas, teksto perfrazavimas, asmeninių tekstų kūrimas. Apklausos rezultatai rodo, kad skaitymas, susijęs su italų kultūra, didina studentų motyvaciją skaityti. Galiausiai, mokomųjų priemonių naudojimas su paaiškinimais lietuvių kalba, padeda studentams aiškiau suprasti sąvokas, sumažinta sunkumus, susijusius su tekstų vertimu ir interpretacija.

Con lo sviluppo rapido dell’economia e il rafforzamento dei legami tra stati esteri dal punto di vista politico, sociale ed economico, la conoscenza delle lingue straniere diventa un fattore importante nella vita contemporanea. Anche se molti studenti lituani studiano le lingue straniere, finora non è stato condotto uno studio specifico sulla competenza nella lingua italiana leggendo letteratura tra gli studenti lituani. Questo è importante perché leggendo letteratura non solo si ampliano le conoscenze sulla grammatica e sul vocabolario della lingua, ma si acquisisce anche una comprensione più profonda della lingua e della cultura. Lo scopo di questo lavoro è fornire un quadro generale delle attività di lettura con gli studenti lituanofoni di italiano LS. L’attenzione per il momento si focalizza sui livelli da A1 a B1. L’oggetto del lavoro è l’abilità della lettura in italiano LS con studenti lituanofoni. I metodi di lavoro sono due: nella parte di teoria si discutono temi vari: il processo di apprendimento delle lingue e la motivazione, gli strumenti che facilitano la lettura, i loro tipi e i vantaggi, i diversi programmi e certificazioni di competenza per l’italiano LS, i materiali disponibili in formato digitale e cartaceo e le principali case editrici dei libri in italiano per l’apprendimento. Nella parte pratica dopo aver presentato la terminologia specifica e le opinioni di altri autori sui benefici della lettura, vengono analizzate i libri di lettura dal livello A1 al B1 e sono state raccolte e analizzate 112 risposte in un questionario anonimo rivolto agli studenti che studiano l’italiano come la lingua straniera.
Lo studio formula diverse conclusioni. In primo luogo, è stato ricevuto che il tempo da dedicare allo sviluppo della competenza della lettura varia a seconda del livello, come definito dal Quadro comune europeo di riferimento per conoscenza delle lingue. Come è facilmente intuibile, i livelli più alti richiedono un maggior numero di ore per raggiungere la relativa competenza. In secondo luogo, la competenza della lettura non è definita nello stesso modo nei sillabi delle organizza¬zio¬ni che si occupano dell’insegnamento dell’italiano LS. Per esempio il sillabo PLIDA è particolar¬mente dettagliato (tende non solo a presentare liste di parole secondo l’ambito, ma anche le unità lessicali specifiche), invece i sillabi CILS e CELI si orientano sulle tematiche e le tipologie dei testi. Simili a questi è il sillabo IT, ma meno sviluppato. In terzo luogo, il materiale disponibile è sempre più spesso in formato digitale. Le possibilità del formato digitale sono più ampie di quelle del cartaceo. Per esempio è possibile effettuare ricerche di parole o parti di testo. Per la sua praticità oggi può essere utilizzato in una varietà di contesti, in qualsiasi momento, con esercizi aggiuntivi e di ascolto. Inoltre, un’analisi preliminare dei dati del sondaggio porterebbe alla conclusione che nelle classi lituanofone, specialmente nei livelli bassi (A1, A2, B1), l’attività della lettura è abbastanza popolare e la maggior parte degli studenti legge in italiano per conto proprio, anche se questo causa molti problemi, soprattutto a causa della mancanza di un vocabolario. Oltre e quanto è stato detto, l’approccio al testo dovrebbe essere di due tipi: lessicale e grammaticale. La lettura non deve essere semplicemente un piacere, orientato alla comprensione generale del testo, bensì uno stimolo all’ampliamento effettivo del vocabolario e alla fissazione, anche attraverso la comparazione con la propria lingua, delle strutture grammaticali. Poi, il testo dovrebbe in qualche modo essere vissuto e rielaborato dagli studenti, con attività quali la traduzione, il riassunto, la parafrasi e la creazione di testi di contenuto analogo ma basati sull’esperienza personale degli studenti. Secondo il sondaggio la lettura di testi legati alla cultura italiana aumenta la motivazione verso la lettura per gli studenti. Infine, utilizzare materiali didattici con le spiegazioni in lituano aiuta agli studenti ad ottenere una comprensione più chiara dei concetti, ridurre al minimo le barriere linguistiche, e le difficoltà connesse alla traduzione e all’interpretazione dei testi.