Conceptions of business culture and cross-cultural communication: a case of Lithuanian business representatives

Šiame darbe analizuojama Lietuvos verslo aplinkoje veikiančių asmenų bendravimo patirtis su Lietuvos ir užsienio verslo atstovais. Pagrindiniai respondentai yra iš Lietuvos, dirbantys verslo organizacijoje arba patys jai vadovaujantys. Darbe yra aktualu ištirti šių asmenų socialinių sąveikų patirtis įvairiuose verslo kontekstuose: organizacijoje, renginiuose ir tarpkultūriniuose susitikimuose. Darbo objektas - Lietuvos verslo atstovų verslo kultūros samprata, kuri pasireiškia bendraujant tiek tarpusavyje, tiek su tarptautiniais partneriais. Tyrimo problema suformuluojama klausimu, kokie „bendro supratimo“ (angl. shared knowledge) (D'Andrade, 1995) skirtumai turi didžiausią įtaką suklaidinant Lietuvos ir tarptautinius verslo atstovus tarpkultūrinio bendravimo metu. Šio darbo tikslas - nustatyti, kokia verslo kultūros samprata vadovaujasi Lietuvos verslo atstovai bendraujant tiek tarpusavyje, tiek su tarptautiniais partneriais, taip pat, tiriant Lietuvos ir užsienio verslo atstovų bendravimą susitikimuose, identifikuoti pagrindinius verslo kultūros sampratos neatitikimus, kurie atsiskleidžia bendraujant. Šio darbo teorinėje dalyje pasitelkiama „bendro supratimo“ (angl. shared knowledge) (Keesing, 1974; D’Andrade, 1995) koncepcija, kuri yra aiškinama per Claudia Strauss ir Naomi Quinn (1997) pasiūlytą „schemos“ ir „kultūros modelių“ sampratą. Socialinis kontekstas pristatomas per tarpkultūrinę komunikaciją, vykstančią „verslo ritualų“ (Turner, 1974; Goffman, 1959; Connolly, 2010; Mahadevan, 2009; Moeran and Garsen, 2013) metu. Šiame darbe perteikiamos verslo kultūros sampratos tikslumas yra tikrinamas laisvojo sąrašo (angl. free listing) (Romney, 1999) metodu. Tyrimo laukas, eiga, metodologija ir iškilusios pagrindinės problemos yra pristatomos antrojoje šio darbo dalyje. Trečiojoje dalyje yra analizuojami tyrimo metu surinkti duomenys, pristatomi laisvojo sąrašo metodu gauti duomenys. Darbe taikyta metodologija: dalyvaujamasis stebėjimas, aprašomasis stebėjimas, pusiau struktūruoti interviu, neformalūs pokalbiai, reikšminių sąvokų sąrašas (laisvasis sąrašas). Baigiamojo darbo išvados rodo, kad pagrindinė nesusikalbėjimo priežastis tarpkultūriniuose verslo susitikimuose yra skirtingos vertybės, etikos normos ir prioritetai. Lietuvos verslo kultūroje pastebėta, kad didžiausias vaidmuo tenka asmeniniams pageidavimams.

This thesis analyses cross-cultural communication between Lithuanian and international representatives of business. The main respondents are from Lithuania, who are working for a business company or own it themselves. The experience of communication is observed through the social interaction experiences in the business organization, business events and cross-cultural meetings. The object of the thesis - Lithuanian business representatives’ conception of business culture, which manifests through communication among each other and with international partners. The problem of the research is formulated as a question, what “shared knowledge” (D'Andrade, 1995) differences have the greatest impact on causing miscommunication between Lithuanian and international business representatives during cross-cultural communication. The aim of this research is to determine what business culture conception is held by Lithuanian business representatives when communicating with each other and with international partners. Also, when analyzing communication between Lithuanian and international business representatives at meetings - to identify the main discrepancies of conception of business culture, which disclose during communication. The theoretical part of this work uses the concept of “shared knowledge” (Keesing, 1974; D'Andrade, 1995), which is explained by the conception of “scheme” and “culture models” proposed by Claudia Strauss and Naomi Quinn (1997). The social context is presented through cross-cultural communication that takes place during “business rituals” (Turner, 1974; Goffman, 1959; Connolly, 2010; Mahadevan, 2009; Moeran and Garsen, 2013). The hypothesis presented in this work is further supported by the “free-listing” (Romney, 1999) method. The field of study, process, methodology and the main problems encountered are presented in the second part of this paper. The third part analyzes the data collected during the empirical research as well as the data obtained from the free list. Methodology used: participant observation, descriptive observation, semi-structured interviews, informal conversations, “free-listing” method. The conclusion of the thesis shows that the main cause for miscommunication in intercultural events is different values, ethical norms and priorities. Meanwhile in the Lithuanian business culture it was observed that personal preferences towards people played the biggest role.