Europos Parlamento narių politinė komunikacija socialiniuose tinkluose: 2024 m. Europos Parlamento rinkimų Lietuvoje atvejis
Kuzavinytė, Gytė |
Bakalauro baigiamasis darbas apima Lietuvą atstovaujančių europarlamentarų komunikacijos socialiniuose tinkluose analizę. Nuspręsta tirti 2024 metais vykusių Europos Parlamento rinkimų atvejį ir rinkiminės kampanijos metu vykdytą pasirinktų politikų komunikaciją. Darbo objektas – Lietuvos atstovų Europos Parlamente komunikacija ir rinkiminių kampanijų tendencijos socialiniuose tinkluose. Išsikeltas darbo tikslas – išanalizuoti Lietuvą atstovaujančių Europos Parlamento narių politinės komunikacijos požymius ir ypatybes socialiniuose tinkluose EP rinkiminės kampanijos metu. Tikslui pasiekti išsikelti uždaviniai: 1) aprašyti Europos Parlamento rinkimų antraeiliškumo problematiką atliekant mokslinės literatūros analizę; 2) aptarti socialinių tinkų bei politinės darbotvarkės sudarymo teorijos aktualumą ir įtaką politinės komunikacijos lauko tendencijoms; 3) išanalizuoti Lietuvą atstovaujančių EP narių pasiskirstymą pagal partijas, frakcijas, komitetus ir veiklos sritis; 4) palyginti Lietuvą atstovaujančių europarlamentarų politinės komunikacijos bruožus socialiniuose tinkluose „Facebook“, „Instagram“, „X“ ir "TikTok“ atliekant kiekybinę turinio analizę; 5) išsiaiškinti politinės kampanijos bruožus pagal tai, kiek dėmesio ir turinio socialiniuose tinkluose skiria europarlamentarai rinkiminės kampanijos metu. Tyrimo metodus apima: antrinių šaltinių duomenų analizė, kurios metu nagrinėtos politinės komunikacijos tendencijos socialiniuose tinkluose, EP rinkimų „antraeiliškumo“, politinės darbotvarkės sudarymo fenomenai; kiekybinė ir kokybinė turinio analizė, papildytos pusiau struktūruotais interviu, kai tiriama, kokius socialinius tinklus daugiausia naudoja Lietuvą atstovaujantys europarlamentarai bei kokį turinį jie publikavo EP rinkiminės kampanijos metu. Tyrimo metu gautos išvados leidžia teigti, kad didžioji dalis Lietuvą atstovaujančių europarlamentarų 2024 metų rinkiminės kampanijos į EP metu naudojo socialinį tinklą „Facebook“, o publikuotų įrašų turinį dažniau sudarė nacionalinės politikos negu ES lygio temos, todėl galima teigti, kad Lietuvoje rinkimų antraeiliškumo tendencija vis dar yra aktuali ir palaikoma pačių politikų. Vis dėlto, pastebima, kad ne pirmą kartą į EP kandidatuojantys arba jame jau dirbę politikai yra labiau linkę dalintis ES politikos temų aktualijomis savo socialinių tinklų paskyrose negu tą daro pirmą kartą į EP kandidatuojantys politikai.
The final bachelor thesis includes an analysis of the social network communication of MEPs representing Lithuania. It was decided to study the case of the 2024 European Parliament elections and the communication of the selected politicians during the election campaign. The object of the work is the communication of Lithuanian representatives in the European Parliament and the trends of electoral campaigns on social media. The aim of the work is to analyze the features and characteristics of political communication of Lithuanian MEPs in social networks during the EP election campaign. To achieve this goal, the following tasks were: 1) to describe the issue of the European Parliament's second-order through the analysis of scientific literature; 2) to discuss the relevance of social networks and the theory of political agenda-setting and its influence on the trends in the field of political communication; 3) to analyze the distribution of MEPs representing Lithuania by parties, political groups, committees and fields of activity; 4) to compare the features of the political communication of MEPs representing Lithuania on the social networks “Facebook”, “Instagram”, “X” and “TikTok” by means of a quantitative content analysis; 5) to find out the features of the political campaign in terms of the amount of attention and the amount of content on social networks devoted by the MEPs during the electoral campaign. The research methods include: analysis of secondary source data, which examines the trends of political communication on social networks and the phenomena of the “second-order elections“ and the political “agenda setting”; quantitative and qualitative content analysis, complemented by semi-structured interviews, which reveal which social networks are used most by MEPs representing Lithuania and what content they published during the EP election campaign. The findings suggest that most MEPs representing Lithuania used Facebook during the 2024 MEP election campaign, and that the content of their posts was more often about national politics than about the EU, suggesting that the trend of “second-order” elections in Lithuania is still a relevant one, and it is supported by politicians themselves. However, it is noticeable that politicians who are not first-time candidates or who have already worked in the EP are more likely to share topical EU policy issues on their social media accounts than first-time candidates.